2013 m. birželio 27 d., ketvirtadienis

Duonos lazdelės "Grissini"



Šių metų vasario mėnesį lankėmės Ispanijoje, Barselonoje. Nors vietiniai turbūt patikslintų - Katalonijoje. Jei trumpai, tai įspūdingas miestas. Pilnas visko - nuo moderno iki senove dvelkiančių kvartalų, nuo prabangos iki skurdo, nuo gyvenimo dienos metu iki nakties linksmybių. Jūra, kalneliai, takai takeliai.. Gyvenimas ten verda šimtu procentu. Bet apie tai gal kitą kartą. Būtent būdama Barselonoje sužinojau apie "Grissini" duonos lazdeles. Juokingiausia, kad apie tai išgirdau ne iš ispanų, o iš italo, kuris keliavo su mumis. Šias lazdeles pagriebėme vietinėje parduotuvėlėje, kartu su žymiuoju Serrano kumpiu ir marinuotomis paprikomis. Tai tapo vakaro "fast foodas", skubus vakaro užkandis kitaip. Nuo tada jos man ir įstrigo širdin.

2013 m. birželio 26 d., trečiadienis

Keptos marinuotos paprikos


Šiandien turbūt galutinai užknisau tėvus su savo paprikų "deginimu". Kadangi pačios butelyje orkaitė, kaip daiktas, neegzistuoja, tenka lakstyti pas juos. Tai ačiū tėvams, kad gyvena šalia (aišku tai ne visada pliusas..). 

O mylimos paprikos! Jos visur tinka - prie mėsos, žuvies, salotose, žalios, marinuotos, keptos, įdarytos..ar net valgomos vienos, kaip obuoliai. Taip, aš be jų nei žiemą, nei vasarą. Todėl jei namie nebūna šviežių, tai marinuotų šaldytuve rasit beveik visada.

2013 m. birželio 22 d., šeštadienis

Paprastosios salotos su mozzarella


Vaikystėje, paauglystėje ir dar keliais "vyresniojo gyvenimo" laikotarpiais niekada nepuldavau pirma prie sūrių. Pieno produktų iš kaimo iš viso neprisileisdavau, o ką jau kalbėti apie kažką įmantresnio..pelėsinį sūrį, fetą, mozzarellą ar kitus. Skambėjo keistai, atrodė keistai,kvepėjo keistai. Nors meluočiau, jei sakyčiau, kad paprasto fermentinio sūrio nevalgiau. He he! Juk kaip gi be mūsų "lietuviškųjų" picų. O dabar juokas ima pagalvojus, kaip aš galėjau be viso to gyventi! 

Sūrius labiausiai pamėgau atvykusi į Vokietiją. Čia teko susipažinti su galybe įvairių žmonių iš tolimiausių pasaulio kraštelių. Būtent jie man parodė, kad visgi sūriai yra neatsiejamas maisto produktas, kuris turi begalę įvairiausių rūšių ir yra naudojamas skaniausiems šalių patiekalams gaminti.

2013 m. birželio 9 d., sekmadienis

Bananiniai keksiukai su šokoladu


Šeštadienį šaldytuve radau kelis bananus, prašančius tuojau pat su jais kažką daryti. Kadangi pieno kokteiliai, košės, varškė su bananais neskambėjo viliojančiai, nusprendžiau pasinaudotu ponu internetu. Ir netikėtai nelauktai randu puikų receptą. Kadangi esu keksiukų gerbėja iki numirimo, tai nieko nelaukdama išbandžiau. Ir ką galiu pasakyti - jie puikūs!

Šaltanosiai - virtinukai su mėlynėmis


Pagaliau sulaukus vasaros, ji atėjo ir į virtuvę. Vieną šios savaitės dieną parduotuvėje pamačiau mėlynių, daug..aišku iš kažkur atvežtų, bet niekaip negalėjau pro jas praeiti. Nes tik pamačiau, iškart mintyse iškilo vaizdas iš vaikystės - kaimas, saulė, basos kojos ir pilna lėkštė virtinukų su mėlynėmis. Oh.. taigi, jos atsidūrė mano krepšyje ir buvo tuoj pat sunaudotos!

2013 m. birželio 2 d., sekmadienis

Mielinės bandelės


Pirmiausia, ačiū tau, lietau, kad šiandien nesirodei ir leidai išsivaryti savo plieninį žirgą pasivažinėjimui. Dviratis yra tai, be ko šiltasis metų laikotarpis man nelabai įsivaizduojamas. Ši meilė turbūt visam gyvenimui, heh. Po šios romantiškos išvykos sekė tėčio pasveikinimas ir bandelių kepimas. Pastarosios buvo kepamos su mama. Mielinės, išsipūtusios, gardžios..o kvepia kaip!  

2013 m. birželio 1 d., šeštadienis

Take me outside, Pavlova!


Vokietijos pietuose vis dar lyja. Kartais lynoja, retkarčiais tiesiog pilte pila. Šiandien kaip tik antrasis variantas, kviečiantis pasilabinti su atėjusia vasara. - Labas, mieloji! Kažkur internete skaičiau, jog Vokietijos mokslininkai teigia, kad šių metų pradžia yra šalčiausia per visus du šimtai aštuoneris metus. Mano manymu ir lietingiausia, heh..

O aš vis ieškau būdų pabėgti nuo slogių nuotaikų ir migdančio oro. Bandžiau iškeliauti iki miesto centro, aplankyti biblioteką, su viltimi tikėjausi šeštadienio turgaus, vykstančio miestelio centrinėje aikštėje. Ir žinot..manau mano mielieji pietų vokiečiai užsigrūdino, riebiai nusispjovė, apsirėdė šilčiau, apsiginklavo skėčiais ir nusprendė pasitikti vasarą. Biblioteka pilna lankytojų, kibirai prie įėjimo virsta nuo varvančių skėčių gausos, knygyne lygiai tas pats, miesto turguje - irgi! Bulvare sklando keptų dešrelių kvapas..