2014 m. gruodžio 9 d., antradienis

Faršo ir cukinijų troškinys su mozzarella // maisto paroda eat & STYLE

Vis braukau savo darbų sąrašą, nebe tiek jau daug liko nuveikti iki Naujųjų metų. Aišku, aš labai norėdama, galėčiau tą sąrašėlį vos ne kasdien pildyti, bet gal užteks. Tarp tų darbų receptų knygelės pildymas vis neranda vietos (o kartais ir noro). Bet kam čia teisintis, lyg kam rūpi kaip aš ten kuo užsivertus. Tad aplenkim tuos pasidievagojimus ir papasakokim kas ką gero nuveikėte, ką pamatėte ir išgirdote.

2014 m. lapkričio 5 d., trečiadienis

Flammkuchen arba Tarte flambèe

Sveiki, pradingėliai. Heh, spalis buvo puiki proga ištrūkti laukan, pasigrožėti neregėtomis spalvomis, pasidžiaugti vis dar šildančia saule ar leistis į kokią tai kelionę. Mes vis kur tai nuklystam savaitgaliais, tai kokion pilin, tai į mišką, skaniai pavakarieniauti, o gal tiesiog į šalimais esančią kepyklėlę sekmadinio pusryčiams. Tik gaila, vis dar dažnai su savimi pamirštu prigriebti fotoaparatą. Reiks kada nors įsigyti mažiuką ir apgyvendinti mylimiausių džinsų kišenėje. O rubuilį palikti didesnėms išvykoms ir leisti penėtis toliau..

2014 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Savaitgalio turgus Tübingen'e

Snaudžiu, lietus barbena į langą, mažylė miega, namie tylu. Snaudžiu. Blakstienos jau liečia klavetūrą, bandau atsitiesti. Mylimas ruduo kartu su šiadienine prieblanda sūpuoja mane. Vėl snaudžiu. Ei, pakaks. Keliuos ir lėtai žingsniuoju į virtuvę, kavos. Po valandėlės jau dirbu it bitutė. Ne tik dėl kavos, dar keli skaitiniai ir aš jau įkvėpta bei pakylėta bandau kažką konstruoti virtuvėje. Nieko tobulo, bet visai skanaus.

2014 m. rugsėjo 15 d., pirmadienis

Vokiški jautienos suktinukai

Rytais ir vakarais oras persipildęs gaivaus vėjo ir šąlančios žemės kvapais. Nupurto šaltukas, akys prisimerkia, rankos sulenda į kišenes. O perpiet paltai ir švarkai nukrenta saulės prašomi. Susisuku į frotinį chalatą, parsinešu gaivos pilnus skalbinius, užsikaičiu arbatos. Taip ateina ruduo. Metų laikų pasikeitimas vienas gražiausių vyksmų.

2014 m. rugsėjo 10 d., trečiadienis

Mantova ir tortelli su moliūgų įdaru

Šią vasarą nemažai teko pakeliauti po Italiją, per tris savaites pamatėme iš ties daug. Orai mus lepino, o ir atstumai nebuvo neįveikiami. Kadangi už langų jau ruduo, pabandysiu vis dar pašildyti jus saulės šiluma, vasaros kąsneliais ir jaukiais prisiminimais. Po truputį, dar ir po receptėlį vis pridėdama. 

Kaip tik grįžtant iš Italijos Vokietijoje sustojome pakelėje nusipirkti moliūgų, labai patogu. Čia dažnai galima pamatyti pakeles jais tvarkingai nukrautas, tiesiog išsirenki tau patikusią rūšį, dydį, įmeti pinigėlius į kasą ir keliauji toliau. Jokių prekeivių, jokių prižiūrėtojų. Viskas guli ant tavo sąžinės, sumokėjai teisingai ar ne.  Išsirinkom vienus iš didesnių, susimokėjom ir patraukėm namo išsikraut lagaminų.

2014 m. rugpjūčio 5 d., antradienis

Trijų pomidorų pasta su kedro riešutais

Užuodžiu atostogas. Dar pora dienų ir hasta la vista Vokietija. Keliausim pažint kitų kraštų, kai kam gimtų, kai kam naujų. Todėl trumpam dingsiu ir iš savo mažosios virtuvėlės. Bet poilsis ir nuo jos į naudą. Tikiuos parsivežti naujų idėjų, šviežių minčių, truputi saulės ir gaivos. Ir tuomet vėl džiuginsiu namiškius maistu. Šiek tiek rudenėjančiu jau, bet su pilnu įkvėpimo. 

O vat dar kol nepabėgau, dalinuosi parėjusią savaitę išbandytu puikiu pastos receptu. Senai jis mano must do sąrašėlyje gulėjo, net pamiršus buvau. Ir va, beraudonuojantys pomidorai ant palangės man priminė apie jį. Tai lyg šioks toks patobulintas pastos su pomidorais ir alyvuogėmis receptas. Mums labai labai patiko. Paprastume slypi skanumynai. 

2014 m. liepos 29 d., antradienis

Trupininis pyragas su gervuogėmis

Mūsų miestelyje Vokietijoje pakelės (ir ne tik) juoduoja nuo gervuogių. Ir niekam, kaip suprantu, jos nerūpi. Kaip ir trešnės. Kiek praeidavau kur medžiai lūžo nuo prisirpusių uogų ir niekas nesivargino jų skint. Nors turgelis buvo pilnas prekiautojų, o ir perkančiųjų nemažai. Nesuprasi. Ar tinginystė, ar jie tiesiog neturi kada, o gal nelabai turi tokių tradicijų kladžiot ieškant uogų.

Bet mano tėtis, kai neturi ką veikti, užsiima uogavimu ir ta proga vakar gavau šviežių gervuogių. Gervuogės nėra tos uogos, kurias puolu valgyti iškart nuskintas. Jos man skaniausios su trupučiu cukraus, pyrage, vaisių kokteilyje, putėsiuose ir panašiai. Todėl iškart iškilo klausimas, o ką man su jom daryti. Ir visai vakare prisiminiau seną gerą, kaimo pečių primenantį, Trupiniuotį. Tad mečiau visus darbus ir nulėkiau į virtuvę. Kol tešla šalo kameroje, iš gervuogių išsiviriau uogienę. Pyragą paragavu tik šiandien ryte, jau gerai atvėsusį, su arbata. Pasakiška, o ir prisiminimų tuntas grįžo.

2014 m. liepos 27 d., sekmadienis

Gnocchetti (be miltų)

Kas įkvėpia jus? 

Sėdžiu naktyje ir ieškau įkvėpimo rytui. Mano didžiausi įkvėpėjai tokiu metu fotografijos ir muzika. Dar gali būti koks geras skaitalas, o gal netikėtas pokalbis. Bet visgi..labiausiai mane įkvepia vaizdas. Jis suteikia man pradžią, gali atimti amą, gali pažadinti energijos pliūpsnį, norą, o gal nukelti svajonėms, pažadinti idėjas. O tada garsas. Muzika, be kurios niekur nuo pat gimimo. Ačiū, tėti. Kai visa tai susijungia, gali gautis kažkas gero. Taip dažniausiai yra įkraunamos baterijos kitai dienai.

Tad kol baterija įsikrauna, pasidalinsiu vienu paprastučiu receptėliu. Jį radau kaip visada netikėtai, klaidžiodama instagram ar pinterest, kas ten pamena kur tiksliai, bet jau spėjau pamilt ir gaminsiu dar ne kartą. Esu prisiekus mini maisto mylėtoja, todėl negalėjau nepamėginti.

2014 m. liepos 24 d., ketvirtadienis

Tortas "Snickers" ir jo puošimas

Eilinį kartą galėčiau skųstis orais, o gal net dar kuo. Arba galėčiau džiūgauti strikynėdama šian bei ten, nes artėja atostogos. Bet nėra kada nei tam, nei anam. Laikas sukasi, o dienos lekia nenumaldomai greit, aš tik lenkiu pirštus ir pati nespėju susivokti, kad rytui buvus jau vakaras atėjo, o va jau ir savaitės pabaiga. Panirau į įvairiausius darbus, į reikalus, nusidavimus virtuvėje, naktinius skaitymus, pasiruošimą atostogoms ir visą kitą. Užsimiršau apie daug ką, o ir čia retokai užsukdavau. Bet laikas grįšti ir pasirodyti, kad ne bambą vartau toj savo virtuvėlėj vakarais, o štai va ir rankoves pasiraitojus kartais ką nuveikiu kitų labui.

2014 m. birželio 11 d., trečiadienis

Kiaulienos sprandinė kepta folijoje

Vasarojat? Mes taip vasarojam, kad net iš namų baisu koją kelt. Va taip. Įsijautė vasara su saule, kepina taip pietų Vokietijoj, kad maža nepasirodo. Na, bent vakarais išslenkam laukan ir pasidžiaugiam visais šilto oro privalumais. Tuo tarpu ir griliu, ir mažaisiais sodelio darbais (pagaliau sudygo mano bazilikai ir čili pipiriukai!). Pažemuogaujam, padrybsom kur pavėsy su knyga ar į kokį kalną užsikarioblinam. Taip ir slenka mūsų šiltos tingios dienos.
O dar prieš tuos visus didžiuosius karščius, kai vis dar buvo vėsoka, kai vėjelis neleisdavo nusiimti megztinių, jungiau orkaitę ir kepiau kiaulienos sprandinę. Kepiau daug kartų. Visaip. Bet turbūt pats geriausias ir niekad nenuviliantis liks tėčio paprastutis receptas. Neveltui jis sako, kad nei mėsos, nei žuvies visokiais įmantriais prieskoniais gadinti negalima. Taigi jau praėjusios tėčio dienos proga dalinuosi itin paprastu kiaulienos sprandinės kepimo būdu. Mėsa gaunasi minkšta, sultinga, neperkrauta prieskoniais, švelni. Jaučiasi česnako bei petražolių poskoniai.

2014 m. gegužės 19 d., pirmadienis

Kalakutienos kepsneliai su orkaitėje keptomis bulvėmis ir smidrais


Jau senai tokį šventišką savaitgalį turėjau. Jokio atokvėpio ir normalaus nakties miego. Atrodo, kad nuo penktadienio iki šeštadienio diena maišėsi su naktimi. Būna kartais metuose taip. Bet užtai sekmadienis buvo tingiadienis. Iš lovos atsikėliau tik paruošti pietų. Eksperimentuoti toli gražu nebuvo noro, todėl ruošiau tai, ką jau gaminau ne kartą. 

Kalakutieną dievinu lygiai taip pat kaip ir vištieną. Todėl kažkada senai skaitydama įvairius azietiškus, ameriko - azietiškus receptus, pastebėjau, kad mėsa dažnai marinuojama su soja ar sake. Nusprendžiau pamėginti kažką tokio ir aš. Norėjosi skanios minkštos liesos mėsytės. Ir gavosi. Tik ją reikia kepti ant aukštos ugnies, kad vidus nespėtų išdžiūti. Šį receptą naudoju iki šiol.

2014 m. gegužės 13 d., antradienis

Kroatiškos ridikėlių salotos

Šiais metais pasidariau prisiekusi ridikėlių gerbėja, seniau buvau visiška jų nevalgytoja, Taip, skoniai keičiasi. Todėl mano šaldytuve pastaruoju metu tikras ridikėlių daržas. Ne kitaip. Aš juos visur - su suvožtiniais, prie mėsos, žuvies, į salotas ar net vienus. O šiandien dar ir šį paprastų ir skaniai rūgštelėjusių salotų receptą atradau.

Sako salotos kroatiškos (Salata od Rotkvica). Turiu buvusią kolegę kroatę, užkietėjusi virtuvės ponia. Reiks prie progos pasiteirauti. Bet kol aš ką nors sužinosiu, dalinuosi atradimu, nes dar sezonas šio rausvo džiaugsmo.

2014 m. gegužės 11 d., sekmadienis

Pica su bresaola ir gražgarstėmis

Sako mokykis iš kito klaidų. Bet mes, manau, pasimokome geriausia iš savo. Ir kaip gi kitaip, jei ne pats nagus nudegęs žinosi, kaip skauda. O skaudėjo ką nors ojėj kiek kartų. Taip turi būti, tobulėkim. Tobulėju ir aš. Jei ne naujai iškeptos mamos vaidmenyje, kalbų mokymosi kelyje, ateities planų sudarymuose, bendravime, bet ir virtuvėje. Ten tobulinuos vos ne kasdien. Visų pirma - reikia, o antra (geriausia) - noriu. Norius, nes įdomu, nes teikia jausmą, kad vis kažko mokaus, kad eksperimentuoju ir džiazuoju. O jei dar kam namie ir nuotaiką pakelia, ko ne smagumas?

2014 m. gegužės 8 d., ketvirtadienis

Keturių siūrių daugiaryžis (risotto)

Taigi, žadėjau pasidalinti keliais šios savaitės receptais. Šiandiena atėjo eilė daugiaryžiui. Šis patiekalas patiks visiems prisiekusiems sūrio mylėtojams. Toks mūsų namuose yra mb, praktiškai nei dienos be sūrio. Na, bet jis taip užaugo ir kitaip nė neįsivaizduoja turbūt. O aš..aš tik prieš nepilnus metus pripratau prie visos tos sūrių gausos namie. O ir prie pačių sūriu, kurių vis norisi dažniau ir dažniau.

2014 m. gegužės 4 d., sekmadienis

Tagliatelle su žirneliais ir kumpiu

Va ir baigėsi keturios išeiginės, kurios buvo pilnos bendravimo, pagardinto skaniu maistu ir keliomis išvykomis. Viskas būtų šaunu ir gerai, nes net lietus mūsų neišgąsdino. Bet šiandien atsikėlę, tarp kita ko tik antroje dienos pusėję, pirmiausia pasakėm - basta mėsai! Darome nedidukę pertraukėlę. Buvo skanu, gera, malonu. Bet reikia pailsinti mūsų virškinimo varikliukus, todėl skelbiame savaitę be mėsos. Na gerai, su maža išimtimi, truputi kumpio ar šoninės bus galima, nes dažnas mūsų mėgiamas receptas be jų nelabai nelabai.. Tik tiek, tik truputis rūkytos mėsytės, šimtas ar truputis daugiau gramų per dieną. Na, juk mes ne vegetarai, teisinamės. 

2014 m. balandžio 22 d., antradienis

Švediški mėsos kukuliai/ kotletai

Laikas stoti į vėžias ir žingsniuoti toliau per savaitę, kad ir kaip skaudėtų galvas ar skrandukus po svenčių. O po jų net ir virtuvėje nesinori ilgai sukiotis. Todėl griebiau šį papastą receptėlį ir pamaloninau namiškius lengvais pietumis. 

Šių kotletukų/kukulaičių receptų internete pilna, jie išties labai populiarūs. Lietuvoje gaminame ir mes kotletus, dažniausiai žymiai didesnius, iš kiaulienos, su žaliu svogūnu ir kitu padažu ar net be jo. O šie mažučiai purūs kukulaičiai tirštame padaže patiks net vaikams. 

2014 m. balandžio 17 d., ketvirtadienis

Kiaušiniai marginti vašku

Gyvenimas ritasi kartais kažkokia keista vaga. Tokia banguota, bet tuo pačiu lyg ir iš anksto suarta. Likimu to nepavadinsi. Greičiau mes patys savo spendimais vairuojam tą arklą, o priekyje kažkas jį traukia. Taip aš vis ieškau atsakymų į daugelį klausimų. Bet jie dažnai taip ir lieka neatsakyti, nei manęs pačios, nei kitų. Turbūt taip ir liks. Tik kartais norisi bent jau pamiršti tuos klausimus ir gyventi čia ir dabar. Tiesiog, paprastai. 

Artėja dar viena šventė. Vokietijos pietai jau nuo rytojaus atostogauja. Keturios dienos. O man kažkaip vis vien. Šie metai nenutrūkstančios atostogos. Bet kiaušinių kada marginti laiko nebus, teks pasimėgauti šokoladiniais ir likusiais prisiminimais iš praėjusių metų. O praėjusiais metais pirmą kartą marginome juos vašku. Jei turite laiko šiemet ir dar to nemėginote, būtinai išmėginkite su draugais ar šeimos nariais. Labai smagus ir kūrybingas dalykas!

2014 m. balandžio 13 d., sekmadienis

Smidrai su kumpiu ir kietuoju sūriu

Hohoho. Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. O paskutinis buvo mano kompiuteris, kuris, mano manymu, suprunkštė savo paskutiniąją. Na, bet negali pykti, penki metai tarnystės. O man laikas pagerbt jį, paskelbt kelias ramybės savaites ir pasinerti į kitus darbus. Savaime suprantama dalis jų sukasi kažur virtuvėje, tarp visų rakandų, kvapų, atradimų bei praradimų. 

O jūs tikiuosi gyvenat džiugesnėse nuotaikose, juk pavasaris už langų. Pas mus jau vos ne vasara. Ir taip gera, taip gera. Galima pradėti džiaugtis ne tik šviežesniu oru, bet ir maistu. Vokietijoje prasidėjo vadinamųjų smidrų (vok. Spargel ) sezonas, kur tik pasisuksi, ten stalai nukrauti. O aš tik pernai metais pirmą kart jų paragavau. Na, žinot, skonio reikalas, bet man patiko. Gal ne iš pirmo karto, bet taip buvo ir su alyvuogėmis, ir su pelėsiniu sūriu ir su kitais, mūsų šiauriniam kraujui neįprastais, produktais.

2014 m. kovo 3 d., pirmadienis

Milano daugiaryžis (risotto)

Permečiau šiandien akimis savo receptų sąsiuvinį, šią virtualią užrašų knygelę, kelis wordo failus ir supratau, kad mūsų namų virtuvėje karaliauja italų, azijos ir dar kelių šiltesnių kraštų virtuvės. Nors jau beveik trys metai gyvenu Vokietijos pietuose - Švabijoje, tačiau ši virtuvė taip ir netapo mūsų namų meniu pagrindu. Tam yra kelios priežastys. Pirmiausia tai, kad pati nesu mėgėja sunkaus, riebaus ir sūraus maisto. Niekuomet negarbinau dešrelių, bulvių, itin dažno mėsos valgymo ir kitų būdingų dalykėlių. Žinoma tikrai yra puikių vokiškų patiekalų, desertų ir pyragų, bet jais dažniausiai mėgaujamės kokiame vokiškame restoranėlyje. Na ir kartais namie, kai turiu ūpo kažką gaminti iš vokiškojo repertuaro, tarkim žymiuosius spätzle, šaltas bulviu salotas ar kokį tai mėsos patiekalą. Būtinai kada nors pasidalinsiu ir jų receptais.

2014 m. vasario 27 d., ketvirtadienis

3 žaliųjų kokteilių idėjos

Žalieji kokteliai šiomis dienomis itin populiarūs. Informacijos internete apie juos galima rasti išties labai daug. O ir receptų kiek, dabar net ir lietuviškuose bloguose. Pati geriu jau senokai, bet ne dėl kokio tai stebuklingo poveikio, o todėl, kad man smagiau gerti kokteilį, nei krimsti vaisius ar daržoves vieną po kitos. O ir pavasaris už durų, vitaminų atsargų papildymo metas!

Ir štai visai nesenai pastebėjau, kad atsirado begalės straipsnių šia tema. Todėl nusprendžiau pasidomėti ir pati, kuo jie čia tokie stebuklingi ir kuo skiriasi nuo mano namie gaminamų. Pirmiausia sužinojau kelis naujus jų pavadinimus - glotnutis, žaliasis kokteilis ir pan. Antra - niekuomet į šiuos kokteilius nedėdavau jokių daržovių ar kitų žalumynų. Tai buvo atradimas ir tikrai ne prastas. Dabar jau ir MB įprato  ir geria labai noriai. Ypač po sporto, kai nebesinori prisikrimsti ko nors sunkaus.

2014 m. vasario 26 d., trečiadienis

Medžiotojų vištiena

Dienos šviesėja, naktys trumpėja, bet laiko vistiek maža. O kada jo buvo per daug? Na man būna tai tik per atostogas. Nes jos kartais išties per ilgai užsitęsia.. Bet, kol atostogų dar nėra, reikia daryti viską šiek tiek greičiau ir paprasčiau. 

Todėl šį kartą dalinuosi labai paprastu, bet ne prastu ir ekonomišku vištienos troškinimo variantu. Receptas itališkas, vadinasi Pollo alla cacciatora. Būtų galima išversti kaip medžiotojų vištiena. Taip pat yra ruošiama ir triušiena. Kiekviename Italijos regione šis patiekalas gaminas su vienokiais ar kitokiais patobulinimais ar supaprastinimais. Tarkim, vienur vištiena troškinama su vandeniu, kitur su sultiniu ar baltuoju vynu. Kai kas prideda paprikos, kai kas grybų ar alyvuogių. Taip pat dedama daugiau morkų ar saliero. Taigi - jūsų fantazijai ribų šiuo atveju nėra. Skanavome su polenta. Bet čia taip pat puikiai tiktų ir bulvės.

2014 m. vasario 20 d., ketvirtadienis

Pasta su lašiša ir rikota

Ne tik mano palangė jau žaliuoja, bet ir lauke gėlytės ir pumpurėliai sproginėja. Visiškas pavasaris su plius dvylika saulės pašonėje! Ir taip džiugu, taip džiugu... Kad iš to džiugesio net sau pietus šiandien pasiruošiau. O tai būna ne dažnai. Normalūs žmonės jaučia alkį, skrandukai maršus groja ir reikalauja aukų. Maniškis - tikras ramumo įsikūnijimas. Jis nė cypt man, tai aš ir pasimirštu kartais apie jį. Bet ko tik nebūna.

Šis pastos receptėlis vienas iš mėgiamų, kai noris ko nors sūresnio, sotaus ir, kad darbai geriau eitūsi. O kartais tiesiog, kai norisi sunaudoti likučius.

2014 m. vasario 16 d., sekmadienis

Jautienos mėsainiai / hamburgeriai

Praėjo visų laukta ir ilgai planuota meilės diena. O aš kažkaip visai nesijaudinau ir nieko per daug neplanavau, bet vakaras buvo labai vykęs. Paprastas, bet kupinas pokalbių ir skanaus maisto. Daugelis stebėjo mūsų staliuką, manau, todėl kad gana karštai diskutavom ir dalinomės prisiminimais. Ir turbūt ne viena pora pagalvojo, kad mes tik ką susipažinę. Hehe. Bet o tačiau, nesureikšminant per daug šios šventės, rodykim meilę kasdien.

O atėjus savaitgaliui reikia pasilepinti ir sočiais pietumis. Gal šiek tiek nuodėmingais, bet labai skaniais ir be jokių sąžinės graužačių. Tam labai tinka visų sveikuolių taip bijomi hamburgeriai, ar kitaip - mėsainiai. Esu ir aš sveiko ir šviežaus maisto šalininkė. Todėl drąsiai sakau, kad šie - namie gaminti mėsainiai - tikrai nepakenks jūsų organizmo varikliukams. O skoniu nenusileidžia, bet net ir pranoksta greito maisto užkandinių lobiams.

2014 m. vasario 4 d., antradienis

Daržovių lazanija

Turbūt nuskambės absurdiškai mano skundas, bet ei.. žiema baigiasi, o aš sniego taip ir nemačiau. Vokietijos pietuose vis dar tęsiasi ruduo, matyt žiemą praleisime ir pradėsim pavasariu. Ta proga kažkada žadėtas gana rudeniškas receptas - daržovių lazanija. Jei nenaudočiau rūkytos šoninės, būtų galima ją vadinti vegetariška. Bet pakeitimai gali būti pritaikyti kiekvieno fantazijos ribose, o tuomet ir pervadinti galima. Esu kepus kelias daržovių lazanijas, ši kol kas patiko labiausiai. 

2014 m. sausio 26 d., sekmadienis

Braziliškas pyragas su graikiniais riešutais

Sveikinamės su nauja savaite. Nors savaitgalio darbai dar tęsiasi iki išnaktų. Tik tie darbai vis nepasiekia šios užrašų knygelės. Šiuo gyvenimo tarpsniu gaminu kasdien, vis kažką naujo išmėgindama, o po to ragaudama ir aptardama su savais prie vakarienės stalo. Tik niekaip nebelieka laiko fotografijoms. Tikiuos jomis papildysiu sukauptą receptų kalną juodraščiuose ir pasidalinsiu čia. Ateinantis pavasaris bus tam puiki proga. 

Šiandien po mūsų vadinamos "lazanija bombos" ir raudono vyno taurės sekė kava su pyragu. Pyrago receptu pasidalino draugo mama, ji jį vadina "Negrito", bet tikrasis jo pavadinimas "La torta brasiliana". Šiandien kepiau pirmą kartą ir manau pavyko puikiai. Pyragas gavosi ne per daug šokoladinis, viršus traškokas, vidus minkštas, o kur dar riešutai..

2014 m. sausio 16 d., ketvirtadienis

Trinta bulvių ir porų sriuba


Velniop visą biurokratiją! Tikrai. Šiandien taip pykau ant visų instancijų, laiškų ir viso kito popierinio reikalo. Bet grįžus namo vistiek sėdau vartyt didžiulę knygą. Nepabėgsi nuo popieriaus. Nie-kaip. Bet ir nebėkim. Nes nepavyks.

Ir štai, atlėgus pykčiams, kas gavos virtuvėj. Vuolia!

2014 m. sausio 6 d., pirmadienis

Focaccia su alyvuogėmis

Užsitęsusios šventės, laisvadieniai, besaikis valgymas ir nieko neveikimas. Viskas turi turėti savo ribas. Dar mokyklos laikais vasaros atostogos atrodydavo per ilgos ir jau rugpjūtį su nekantrumu laukdavau susitikimo su draugais. Ir net pamokų laukdavau. Žinoma tas džiaugsmas trukdavo ilgiausiai iki spalio pradžios. Nenusedėjimas vietoje, matyt, stipriai įaugęs į kraują. Taip pat laukiau ir šių švenčių pabaigos. Kad pajust pagaliau tuos atėjusius Naujus, kad nuvyt tą slogutį, kurį atnešė šios šventės, kad išjudint aptingusį kūną ir mintis.

2014 m. sausio 1 d., trečiadienis

"Riešutėlis"

Dar prieš visas šventes krimsdama riešutus ir skaitydama knygą prisiminiau vieną dažnai tetos gamintą a le pyragą, kurį visi vadino "Riešutėliu". Dar tą pačią dieną susižinojau receptą ir buvau pasiryžus jį tučtuojau išbandyti. Bėda buvo ta, kad teta nežinojo tikslių proporcijų, kaip ir daugelis visada gamina "iš akies". Taigi teko kiek paimprovizuoti ir receptą gaminti be tikslesnių nurodymų. Kita bėda - dėl nenumatytų priežasčių gamybą teko atidėti keletai dienų, todėl ponas "Riešutėlis" pasaulį išvydo tik prieš pat Naujuosius metus.