Rodomi pranešimai su žymėmis Pica. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Pica. Rodyti visus pranešimus

2014 m. lapkričio 5 d., trečiadienis

Flammkuchen arba Tarte flambèe

Sveiki, pradingėliai. Heh, spalis buvo puiki proga ištrūkti laukan, pasigrožėti neregėtomis spalvomis, pasidžiaugti vis dar šildančia saule ar leistis į kokią tai kelionę. Mes vis kur tai nuklystam savaitgaliais, tai kokion pilin, tai į mišką, skaniai pavakarieniauti, o gal tiesiog į šalimais esančią kepyklėlę sekmadinio pusryčiams. Tik gaila, vis dar dažnai su savimi pamirštu prigriebti fotoaparatą. Reiks kada nors įsigyti mažiuką ir apgyvendinti mylimiausių džinsų kišenėje. O rubuilį palikti didesnėms išvykoms ir leisti penėtis toliau..

2014 m. gegužės 11 d., sekmadienis

Pica su bresaola ir gražgarstėmis

Sako mokykis iš kito klaidų. Bet mes, manau, pasimokome geriausia iš savo. Ir kaip gi kitaip, jei ne pats nagus nudegęs žinosi, kaip skauda. O skaudėjo ką nors ojėj kiek kartų. Taip turi būti, tobulėkim. Tobulėju ir aš. Jei ne naujai iškeptos mamos vaidmenyje, kalbų mokymosi kelyje, ateities planų sudarymuose, bendravime, bet ir virtuvėje. Ten tobulinuos vos ne kasdien. Visų pirma - reikia, o antra (geriausia) - noriu. Norius, nes įdomu, nes teikia jausmą, kad vis kažko mokaus, kad eksperimentuoju ir džiazuoju. O jei dar kam namie ir nuotaiką pakelia, ko ne smagumas?

2013 m. lapkričio 20 d., trečiadienis

Pica Capricciosa (nuo A iki Z)

Sekmadienį nuo pat ankstaus ryto su knyga įslinkau į virtuvę, išslinkau tik vakare. Pusryčių sumuštiniai, mieliniai blynai, Tinginys ir vakarą vainikavusi pica. Sakyčiau nuodėmingai kaloringas sekmadienis buvo.. O šį kart plačiau apie picą. Nedažnas maistas mano racione ji, bet jei jau valgau, tai noris kokybės. Šaldytos iš parduotuvės, greito maisto užkandinių ir kitų "smagesnių" vietų man visad buvo ne prie širdies. Storas guminis padas, kečupas.. neskamba nei viliojančiai, nei skaniai. Todėl nuo to laiko, kai pabandžiau kepti picą namie, ten dažniausiai ją ir tevalgau (neskaitant puikių plonapadžių picų italų restoranėliuose). Picos pado receptą kažkada senai radau viename lietuviškame bloge (žiūrėti apačioje), truputėlį pritaikiau pagal save ir naudoju jį iki šiolei. Kol kas niekuomet nenuvylė. Didžiausias džiaugsmas buvo sulaukti gero žodžio iš italo, kad ji išties buona!