Varškės spurgos

Savaitgalį virtuvėje vyko šioks toks karas. Vienoje fronto pusėje stovėjau aš, kitoje - varškės spurgų tešla. Bet pradėkime istoriją nuo pradžių. Pirmosios linksmybės prasidėjo, kai paaiškėjo, kad vokietukai neturi mums įprastos varškės. Jie naudoja arba grūdėtąją, arba tokią a le kreminę varškę. Mums įprastos varškės pakeliuose radau tik rusų parduotuvėje. Ačiū jai, kad ji yra (kad jūs žinotumėt, kiek ten visokių "nostalgiškų" skanėstų)! Bet tuo viskas nesibaigė. Nors spurgas esu kepus ne kartą ir ne du. Šį savaitgalį jos kiek spardės, joms vis neįtiko aliejus. Tai per mažai įkaitęs, tai per daug. Tačiau galų gale viskas baigėsi gerai ir taika įsivyravo. Spurgos gavosi ir buvo tučtuojau suvartotos. 

Šalta kava

+30. Darbas, snaudulys.. jėgas atimantis karštis. Tai ir yra tikroji vasara. Ir tai visai ne nusiskundimai, tai atneša idėjų pavakarei. Po itin ilgos darbo dienos skriedama dviračiu užsuku nusipirkti didelę riekę saldaus sultingo arbūzo ir ledų. Kol arbūzas įgauna nuostabiausius savo skonius šaldytuve, mes darome vokiečių vadinamą "Eiskaffee". Žinoma tokiu puikiu oru šiuo skanėstu galima mėgautis kokios nors jaukios kavinukės pavėsyje, bet ei.. čia, namie, po darbų..lova, šalta kava, filmas ir pro langą karts nuo karto atkeliaujantis vėjelis. Puikuma!

Lengvai pagaminamas pyragas "Napoleonas"

 Tėvai ir kaimynai apdalinti, pačios skrandukas pilnas. Ir taip vyksta beveik visada, kai gaminu šį paprastutį "Napoleoną". Jis paprasčiausiai dingte dingsta. Ir visiem nė motais kiek ten kalorijų ir dar kitokių skaičių. O ir šio pyrago receptas vis sklinda iš lūpų į lūpas, kaip kokia pasaka. Net nežinau kur jo tikroji pradžia, o pabaigos nesimato.. Todėl, manau, reikia dalintis toliau. 

LABAI rekomenduoju išmėginti!