2014 m. sausio 26 d., sekmadienis

Braziliškas pyragas su graikiniais riešutais

Sveikinamės su nauja savaite. Nors savaitgalio darbai dar tęsiasi iki išnaktų. Tik tie darbai vis nepasiekia šios užrašų knygelės. Šiuo gyvenimo tarpsniu gaminu kasdien, vis kažką naujo išmėgindama, o po to ragaudama ir aptardama su savais prie vakarienės stalo. Tik niekaip nebelieka laiko fotografijoms. Tikiuos jomis papildysiu sukauptą receptų kalną juodraščiuose ir pasidalinsiu čia. Ateinantis pavasaris bus tam puiki proga. 

Šiandien po mūsų vadinamos "lazanija bombos" ir raudono vyno taurės sekė kava su pyragu. Pyrago receptu pasidalino draugo mama, ji jį vadina "Negrito", bet tikrasis jo pavadinimas "La torta brasiliana". Šiandien kepiau pirmą kartą ir manau pavyko puikiai. Pyragas gavosi ne per daug šokoladinis, viršus traškokas, vidus minkštas, o kur dar riešutai..

2014 m. sausio 16 d., ketvirtadienis

Trinta bulvių ir porų sriuba


Velniop visą biurokratiją! Tikrai. Šiandien taip pykau ant visų instancijų, laiškų ir viso kito popierinio reikalo. Bet grįžus namo vistiek sėdau vartyt didžiulę knygą. Nepabėgsi nuo popieriaus. Nie-kaip. Bet ir nebėkim. Nes nepavyks.

Ir štai, atlėgus pykčiams, kas gavos virtuvėj. Vuolia!

2014 m. sausio 6 d., pirmadienis

Focaccia su alyvuogėmis

Užsitęsusios šventės, laisvadieniai, besaikis valgymas ir nieko neveikimas. Viskas turi turėti savo ribas. Dar mokyklos laikais vasaros atostogos atrodydavo per ilgos ir jau rugpjūtį su nekantrumu laukdavau susitikimo su draugais. Ir net pamokų laukdavau. Žinoma tas džiaugsmas trukdavo ilgiausiai iki spalio pradžios. Nenusedėjimas vietoje, matyt, stipriai įaugęs į kraują. Taip pat laukiau ir šių švenčių pabaigos. Kad pajust pagaliau tuos atėjusius Naujus, kad nuvyt tą slogutį, kurį atnešė šios šventės, kad išjudint aptingusį kūną ir mintis.

2014 m. sausio 1 d., trečiadienis

"Riešutėlis"

Dar prieš visas šventes krimsdama riešutus ir skaitydama knygą prisiminiau vieną dažnai tetos gamintą a le pyragą, kurį visi vadino "Riešutėliu". Dar tą pačią dieną susižinojau receptą ir buvau pasiryžus jį tučtuojau išbandyti. Bėda buvo ta, kad teta nežinojo tikslių proporcijų, kaip ir daugelis visada gamina "iš akies". Taigi teko kiek paimprovizuoti ir receptą gaminti be tikslesnių nurodymų. Kita bėda - dėl nenumatytų priežasčių gamybą teko atidėti keletai dienų, todėl ponas "Riešutėlis" pasaulį išvydo tik prieš pat Naujuosius metus.