Snaudžiu, lietus barbena į langą, mažylė miega, namie tylu. Snaudžiu. Blakstienos jau liečia klavetūrą, bandau atsitiesti. Mylimas ruduo kartu su šiadienine prieblanda sūpuoja mane. Vėl snaudžiu. Ei, pakaks. Keliuos ir lėtai žingsniuoju į virtuvę, kavos. Po valandėlės jau dirbu it bitutė. Ne tik dėl kavos, dar keli skaitiniai ir aš jau įkvėpta bei pakylėta bandau kažką konstruoti virtuvėje. Nieko tobulo, bet visai skanaus.
Paskaitykit, gal ir jus įkvėps skaniam maistui "Aistė Misevičiūtė, jos tinklaraštis Luxeat ir filmas Foodies". Aistė ne tik puiki tinklaraštininkė, bet ir labai graži moteris. Tokie žmonės įkepia norą tobulėti. Kad ir kaip toli man dar iki dešimties metų tinklaraščio jubiliejaus, noras mokytis ir knaisiotis savarankiškai savo mažoje tamsioje virtuvėlėje niekur nedingsta. Tik spėk suktis. Su kiekviena diena kažkas naujo, žinoma, jei tik nesėdi rankas susidėjęs ant sofkutės. Life is what happens when you step outside your comfort zone. Argi ne tiesa?
Buvom savaitgalį turguje, Umbrijos ir Provanso turguje. Italija ir Prancūzija Vokietijoje. Paskanavome vynų, nusipirkome Pecorino sūrio gabalą ir itališką sūrio salsą. O salsa man labai patiko, sudedamosios dalys: juodosios figos, cukrus, brendis, citrinos sultys, čili ir cinamonas. Idėja naminiams eksperimentams (jau mačiau pirkti bio figų džemo!). Salstelėjusi ir besižnaibanti salsa itin dera su kietuoju sūriu. Valgėme ir keptą kiaulieną su itališka duona. Dievaži, jie ten pjaustė prie vietos milžinišką keptą kiaulę. Pjaustė greit ir dalino ne ką lėčiau. Nemenką eilutę atstovėjom, bet buvo labai verta.
Patiko ir matytos artišokų gėlės. Pirmą kart, tiesą pasakius, mačiau. Visi lyg susitarę pirko bent po vieną, išties gražios. Be augalų, vynų, sūrio, saliamių, medaus ir biscotti, galėjai rasti įvairiausių prieskonių (nuo šafrano, iki indiškų, curry, rožių druskos, įvairiausių pipirų ir t.t.), indų, užtepėlių, duonos, saldumynų ir viso, ko tik širdis geidė. Nors daugiausia laiko praleidome itališkoje pusėje, Prancuzijos dalies taip pat neaplenkėm. Tik kažkodėl nieko neprigriebėm. Juolab, kad tuo metu praėjo krapnoti, tai nuskuodėme ieškoti šiltos pastogės. Visgi buvo įdomu pamatyti tą didžiulę prancūzų sūrių gausą, o ir eilės ten driekėsi..
Patiko ir matytos artišokų gėlės. Pirmą kart, tiesą pasakius, mačiau. Visi lyg susitarę pirko bent po vieną, išties gražios. Be augalų, vynų, sūrio, saliamių, medaus ir biscotti, galėjai rasti įvairiausių prieskonių (nuo šafrano, iki indiškų, curry, rožių druskos, įvairiausių pipirų ir t.t.), indų, užtepėlių, duonos, saldumynų ir viso, ko tik širdis geidė. Nors daugiausia laiko praleidome itališkoje pusėje, Prancuzijos dalies taip pat neaplenkėm. Tik kažkodėl nieko neprigriebėm. Juolab, kad tuo metu praėjo krapnoti, tai nuskuodėme ieškoti šiltos pastogės. Visgi buvo įdomu pamatyti tą didžiulę prancūzų sūrių gausą, o ir eilės ten driekėsi..
Smagiausia buvo klausytis, kaip italų pardavėjai kalba su vokiečiais itališkai ir jokių problemų dėl to nemato. Visi patenkinti, visi su šypsenomis. Prancūzų tarpe girdėjau daugiau vokiškai kalbančių, bet tai dėl savaimę supantamų priežasčių. Turgus buvo gana vykęs savaitgalio pasivaikščiojimas, pasibaigęs lietumi ir skaniais užkandžiais namie.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą