2014 m. rugsėjo 10 d., trečiadienis

Mantova ir tortelli su moliūgų įdaru

Šią vasarą nemažai teko pakeliauti po Italiją, per tris savaites pamatėme iš ties daug. Orai mus lepino, o ir atstumai nebuvo neįveikiami. Kadangi už langų jau ruduo, pabandysiu vis dar pašildyti jus saulės šiluma, vasaros kąsneliais ir jaukiais prisiminimais. Po truputį, dar ir po receptėlį vis pridėdama. 

Kaip tik grįžtant iš Italijos Vokietijoje sustojome pakelėje nusipirkti moliūgų, labai patogu. Čia dažnai galima pamatyti pakeles jais tvarkingai nukrautas, tiesiog išsirenki tau patikusią rūšį, dydį, įmeti pinigėlius į kasą ir keliauji toliau. Jokių prekeivių, jokių prižiūrėtojų. Viskas guli ant tavo sąžinės, sumokėjai teisingai ar ne.  Išsirinkom vienus iš didesnių, susimokėjom ir patraukėm namo išsikraut lagaminų.

Taigi - Italija, Mantova (liet. Mantuja), moliūgai, ruduo - kuo visa tai susiję? O susiję tuo, kad kaip tik Mantova buvo vienas iš lankytų šią vasarą šiaurės Italijos miestelių. Nedidelis, gražus, turintis gilią istoriją. Būtent iš čia kilo tortelli di zucca, t.y. tortelli su moliūgu įdaru. O jau, kad moliūgų namie sočiai, tai kaip nepagaminsi ir jų. Bet pradžiai trumpai pakeliaukim..


Mantova stūkso nepaprastai gražioj vietoje, pusiasalyje. Miestą supa trys dirbtiniai ežerai (Aukštutinis, Vidurinysis, Žemutinis), kuriuose plaukioja kelios jachtos ir, kaip supratome, vyksta baidarių varžybos. Automobilį pasistatę kiek toliau, netoli parko, pėstute patraukėme miesto link. Iš šios pusės galima matyti miesto pilį. O už pat jos prasideda senamiestis, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Bet nenuostabu, nes čia sutelpa daug gražių bažnytėlių, įstabaus grožio architektūros kūrinių, miestas alsuoja gyvybe, svarbu nenuleisti akių.


Miestas valdant Gonzagų šeimai (XIII - XVII a. pr.) buvo tapęs tikru kultūros, meno ir muzikos (ypatingai operos) centru ne tik šiaurės Italijoje, bet ir visoje šalyje. Mantova savo laiku taip pat garsėjo Renesanso meno kūriniais ir humanizmo idėjomis, čia XV a. buvo atidaryta ir humanizmo mokykla.


Vieną didžiausių įspūdžių lankant miestą paliko Šv. Andriaus bazilika, kuri buvo statoma būtent Gonzagų šeimos valdymo pabaigoje. Freskos ir kupolai čia nuotabūs, tai, ko gero, mano gražiausia matyta bazilika. Čia palaidotas ir vienas žymus to meto dailininkas Andrea Mantegna. Ne vienas jo kūrinys puošia pastarąją baziliką ir Gonzagų rūmus.


Šalia bazilikos esančioje aikštėje galima pamatyti bažnyčią Rotonda di San Lorenzo bei bokštą su astronominiu laikrodžiu (Torre dell'orologio). Šalia puikuojasi keli restoranai, kurie kviečia preivius nepraeiti pro šalį. Kadangi mieste lankėmės darbo dieną, buvo gana ramu. Nors miestas nėra apkrautas tursitų miniomis, visgi girdėjome, jog savaitgalį čia visad pilna žmonių. Kaip tik tą savaitę vyko literatūros festivalis.


Visai netoli bazilikos, dar vienoje aikštėje stovi miesto katedra (Cattedrale di San Pietro), taip pat labai graži viduje. Prie pat jos Ducale rūmai ir Castello di San Giorgo (pilis, tvirtovė). Čia galima pamatyti įžymųjį sutuoktinių kambarį (Camera degli Sposi), kuriame puikuojai garsus, jau minėto, Andrea Mantegna piešinys. Rūmai pilni įvairiausių meno dirbinių, kiekvienas kambarys puoštas įspūdingomis freskomis bei gobelenais, kurių neatskirsi nuo tikrų piešinių. Čia pat yra ir vienas Rubenso darbas. Rūmuose yra ir keli vidiniai kiemeliai - sodai.


Kitame miesto gale puikuojasi dar vieni rūmai - Palazzo Te - vėlyvojo renesanso (manierizmo) Gulio Romano kūrinys. Pastatyti XVI a. pr., valdytojui Federico II Gonzaga. Pastarieji buvo naudoti kaip vasaros rezidecija. Rūmuose pilna išpuoštų kambarių (Arklių halė, Amūro ir Psichės, Vėjo, Erelių ir kiti kambariai), visų išpuoselėtos ir išpuoštos lubos priverčia stabtelti ilgiau nei penkioms minutėms. Turbūt pats gražiausias rūmų kambarys Milžinų salė (Sala dei Giganti), kuriame sienų piešinys itin įtaikingas ir didžiulis. Verta pasedėti ir patyrinėti.





Nors miestas nėra didelis, tačiau užtrukome puse dienos kol viską apžiūrėjome. Beliko papietauti. Išsirinkome restoranėlį kiek toliau nuo pačio miesto centro. Meniu puikavosi ne tik žymieji tortelli di zucca, bet ir arklienos patiekalai, mantuietiškas risotto bei veršienos troškinys. Aš arkliena nesusigundžiau, todėl išsirinkau risotto, o mb tortelli di zucca. Risotto su manutietiškomis dešrelėmis nebuvo labai vykęs. Nors pats skonis buvo geras, kreminės konsistencijos nerasta. Visgi tortelli buvo labai skanūs, kaip ir naminis vynas bei mantuietiškas saliami.


Visą kelionę vainikavome keliomis lauktuvėmis ir ledais. Kaip be ledų! Aš išsirinkau mėtų ir citrinų granitą, o mb kaip visada kažką su šokoladu. Kaitinant negailestingai saulei granita buvo geriausias sprendimas, kurią prieš tai kritikavęs dėl skonių pasirinkimo, mielai užbaigė pats mb.


Eidami link automobilio dar prigriebėme mantuitišką lambrusco bei dar vieną šio miesto pažibą traškią tartą su migdolais La Sbrisolona. Paskutinę valandėlę pasivaikčiojome palei ežerą, kurio apylinkės labai gražiai sutvarkytos. Ir kiek pavargę bei nusvilę nuo saulės atsisveikinome su Mantova. Galbūt ne paskutinį kartą!

                                                                            * * *

Tortelli su moliūgo įdaru atradau taip pat tik Vokietijoje, tai buvo gal prieš du metus. Ir dabar jau kelintas ruduo, atėjus moliūgų sezonui, nepraleidžiu progos jais pasimėgauti. Tuomet visada ant palangės atsiranda vazonėlis su šalaviju, be kurio mano rudeniška virtuvė jau nebeapseina.

Recepte naudojami amaretti sausainiai, bet galima išsiversti ir be jų. Ypač jei nemėgstat jokio saldumo tokiuose patiekaluose. Aš šį kartą neturėjusi po ranka amaretti, tai sutrupinau daugiau nei puse vieno savoiardi (kitaip lady fingers ar damų piršteliai). Tortelli gavos kaip visada skanūs ir pradžiugino mano mb.

Tešlą dažniausiai darau su kiaušiniu, jei jums nepatinka tokio tipo tešla, galite keisti į koldūnų tipo ar kitokią tešlą. Mano gamintą reikia labai plonai iškočioti, kad tortelli gautūsi lengvi, neapsunkę.


Tortelli su moliūgų įdaru (3 valgytojams)

Tešlai:
200 g miltų
1 kiaušinio
1 kiaušinio trynio
druskos

Įdarui:
250 g moliūgų tyrės
100 g kietojo sūrio (Parmesan, Grana Padano)
2 nedidelių kiaušinių (arba 1 didelio)
40 - 60 g džiuvesėlių
30 g amaretti sausainių
muskato

Padažui:
30 g sviesto
4 - 5 šalavijo lapelių

Gaminimo eiga
Kiaušinius ir kiaušinio trynius išplakame atskirame indelyje su druska ir supilame į miltus, užminkome tešlą, suvyniojme į maistinę plėvelę ir peliekame pasiilsėti. Tuo tarpu gaminame įdarą. Jau paruoštą moliūgo tyrę (iš orkaitėje kepto ar virto ir sutrinto moliūgo) gerai nuspaudžiame, kad nubėgtų visi nereikalingi skysčiai. Tuomet į moliūgo masę sudedame kiaušinius, tarkuotą sūrį, muskatą ir gerai viską išminkome. Džiūvesėlių dedame tiek, kad įdaras būtų minkomas ranka, ne per skystas ar ne per sausas.
Plonai iškočiojame tešlą, dedame po gabaliuką pasiruoštos moliūgų masės ir formuojame tortelli. Aš visada patepu vieną pusę tešlos vandeniu, kad geriau suliptų. Torteli dedame į virintą pasūdytą vandenį, palaukiame kol vanduo užvirs ir verdame 10 minučių. Tuo tarpu keptvėje ištripiname sviestą ir jame apkepiname šalavijo lapelius. Išvirusius tortelli nukošiame, apipilame šalavijo sviestu. Prieš patiekdami apibarstome kietuoju sūriu.


Skanaus!


Šaltinis - knyga The Silver Spoon ir Giallo Zafferano

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą