Kokosų kubeliai // Lamingtonai

Kai dirbi internacionaliame kolektyve, ypač moterų, nori nenori kalbos per pietų pertraukas dažniausiai sukasi apie maistą. Apie tai, kad ir iš kur tu būtum, visada smagu pašnekėti. Bet mes ne tik kalbamės, dažnai viena ar kita moterėlė atneša savo firminių ar nacionalinių patiekalų, gamintų namuose, skirtų mums paragauti. Jau turiu planų, ką kepsiu kitam kartui.

Braškių tiramisu

Uogoms užkariavus miesto turgus ir parduotuvių lentynas, negalima jomis nepasimėgauti tiek kiek telpa. Todėl kiekviena užuosta, sapnuota, matyta, uogomis nukrauta idėja dabar lengvai atgimsta virtuvėje. Juk jos ims ir tuoj pats baigsis. O jau ir baigiasi po truputi. Ta proga dalinuosi savo namų tiramisu receptu, pritaikytu ne tik uogoms, bet ir mažiesiems valgytojams.

Lazanija su triušienos ragù // Verona

Turbūt jau visi pamiršo parėjusias šventes ir sėkmingai darbuojasi siekdami naujų šiųmetinių tikslų. Ir aš taip pat, sukuos ratelyje it pelytė. Bet dar truputėli noriu sugrįšti atgal ir prisiminti ne tik šventes, bet ir kelias išvykas, kurias spėjome padaryti tarpušvenčiu. Viena tokių išvykų buvo į Veronos miestą. Manau daugelis puikiai žino kuo garsi Verona. Ach taip, legendine meilės istorija apie Romeo ir Džiuljetą. Nors ne tik dėl šios istorijos čia verta apsilankyti, miestelis išties labai jaukus, yra ką pamatyti, todėl diena ten praeis tikrai puikiai. Tad siūlau su manimi dar kartą pakeliauti po žiemišką Veroną, o tuomet pabandyti užuosti mūsų gardžiai kvepėjusią šventišką lazaniją su triušiena.

Stebūklų metas!

Faršo ir cukinijų troškinys su mozzarella // maisto paroda eat & STYLE

Vis braukau savo darbų sąrašą, nebe tiek jau daug liko nuveikti iki Naujųjų metų. Aišku, aš labai norėdama, galėčiau tą sąrašėlį vos ne kasdien pildyti, bet gal užteks. Tarp tų darbų receptų knygelės pildymas vis neranda vietos (o kartais ir noro). Bet kam čia teisintis, lyg kam rūpi kaip aš ten kuo užsivertus. Tad aplenkim tuos pasidievagojimus ir papasakokim kas ką gero nuveikėte, ką pamatėte ir išgirdote.

Flammkuchen arba Tarte flambèe

Sveiki, pradingėliai. Heh, spalis buvo puiki proga ištrūkti laukan, pasigrožėti neregėtomis spalvomis, pasidžiaugti vis dar šildančia saule ar leistis į kokią tai kelionę. Mes vis kur tai nuklystam savaitgaliais, tai kokion pilin, tai į mišką, skaniai pavakarieniauti, o gal tiesiog į šalimais esančią kepyklėlę sekmadinio pusryčiams. Tik gaila, vis dar dažnai su savimi pamirštu prigriebti fotoaparatą. Reiks kada nors įsigyti mažiuką ir apgyvendinti mylimiausių džinsų kišenėje. O rubuilį palikti didesnėms išvykoms ir leisti penėtis toliau..

Savaitgalio turgus Tübingen'e

Snaudžiu, lietus barbena į langą, mažylė miega, namie tylu. Snaudžiu. Blakstienos jau liečia klavetūrą, bandau atsitiesti. Mylimas ruduo kartu su šiadienine prieblanda sūpuoja mane. Vėl snaudžiu. Ei, pakaks. Keliuos ir lėtai žingsniuoju į virtuvę, kavos. Po valandėlės jau dirbu it bitutė. Ne tik dėl kavos, dar keli skaitiniai ir aš jau įkvėpta bei pakylėta bandau kažką konstruoti virtuvėje. Nieko tobulo, bet visai skanaus.

Vokiški jautienos suktinukai

Rytais ir vakarais oras persipildęs gaivaus vėjo ir šąlančios žemės kvapais. Nupurto šaltukas, akys prisimerkia, rankos sulenda į kišenes. O perpiet paltai ir švarkai nukrenta saulės prašomi. Susisuku į frotinį chalatą, parsinešu gaivos pilnus skalbinius, užsikaičiu arbatos. Taip ateina ruduo. Metų laikų pasikeitimas vienas gražiausių vyksmų.

Mantova ir tortelli su moliūgų įdaru

Šią vasarą nemažai teko pakeliauti po Italiją, per tris savaites pamatėme iš ties daug. Orai mus lepino, o ir atstumai nebuvo neįveikiami. Kadangi už langų jau ruduo, pabandysiu vis dar pašildyti jus saulės šiluma, vasaros kąsneliais ir jaukiais prisiminimais. Po truputį, dar ir po receptėlį vis pridėdama. 

Kaip tik grįžtant iš Italijos Vokietijoje sustojome pakelėje nusipirkti moliūgų, labai patogu. Čia dažnai galima pamatyti pakeles jais tvarkingai nukrautas, tiesiog išsirenki tau patikusią rūšį, dydį, įmeti pinigėlius į kasą ir keliauji toliau. Jokių prekeivių, jokių prižiūrėtojų. Viskas guli ant tavo sąžinės, sumokėjai teisingai ar ne.  Išsirinkom vienus iš didesnių, susimokėjom ir patraukėm namo išsikraut lagaminų.

Trijų pomidorų pasta su kedro riešutais

Užuodžiu atostogas. Dar pora dienų ir hasta la vista Vokietija. Keliausim pažint kitų kraštų, kai kam gimtų, kai kam naujų. Todėl trumpam dingsiu ir iš savo mažosios virtuvėlės. Bet poilsis ir nuo jos į naudą. Tikiuos parsivežti naujų idėjų, šviežių minčių, truputi saulės ir gaivos. Ir tuomet vėl džiuginsiu namiškius maistu. Šiek tiek rudenėjančiu jau, bet su pilnu įkvėpimo. 

O vat dar kol nepabėgau, dalinuosi parėjusią savaitę išbandytu puikiu pastos receptu. Senai jis mano must do sąrašėlyje gulėjo, net pamiršus buvau. Ir va, beraudonuojantys pomidorai ant palangės man priminė apie jį. Tai lyg šioks toks patobulintas pastos su pomidorais ir alyvuogėmis receptas. Mums labai labai patiko. Paprastume slypi skanumynai. 

Trupininis pyragas su gervuogėmis

Mūsų miestelyje Vokietijoje pakelės (ir ne tik) juoduoja nuo gervuogių. Ir niekam, kaip suprantu, jos nerūpi. Kaip ir trešnės. Kiek praeidavau kur medžiai lūžo nuo prisirpusių uogų ir niekas nesivargino jų skint. Nors turgelis buvo pilnas prekiautojų, o ir perkančiųjų nemažai. Nesuprasi. Ar tinginystė, ar jie tiesiog neturi kada, o gal nelabai turi tokių tradicijų kladžiot ieškant uogų.

Bet mano tėtis, kai neturi ką veikti, užsiima uogavimu ir ta proga vakar gavau šviežių gervuogių. Gervuogės nėra tos uogos, kurias puolu valgyti iškart nuskintas. Jos man skaniausios su trupučiu cukraus, pyrage, vaisių kokteilyje, putėsiuose ir panašiai. Todėl iškart iškilo klausimas, o ką man su jom daryti. Ir visai vakare prisiminiau seną gerą, kaimo pečių primenantį, Trupiniuotį. Tad mečiau visus darbus ir nulėkiau į virtuvę. Kol tešla šalo kameroje, iš gervuogių išsiviriau uogienę. Pyragą paragavu tik šiandien ryte, jau gerai atvėsusį, su arbata. Pasakiška, o ir prisiminimų tuntas grįžo.

Gnocchetti (be miltų)

Kas įkvėpia jus? 

Sėdžiu naktyje ir ieškau įkvėpimo rytui. Mano didžiausi įkvėpėjai tokiu metu fotografijos ir muzika. Dar gali būti koks geras skaitalas, o gal netikėtas pokalbis. Bet visgi..labiausiai mane įkvepia vaizdas. Jis suteikia man pradžią, gali atimti amą, gali pažadinti energijos pliūpsnį, norą, o gal nukelti svajonėms, pažadinti idėjas. O tada garsas. Muzika, be kurios niekur nuo pat gimimo. Ačiū, tėti. Kai visa tai susijungia, gali gautis kažkas gero. Taip dažniausiai yra įkraunamos baterijos kitai dienai.

Tad kol baterija įsikrauna, pasidalinsiu vienu paprastučiu receptėliu. Jį radau kaip visada netikėtai, klaidžiodama instagram ar pinterest, kas ten pamena kur tiksliai, bet jau spėjau pamilt ir gaminsiu dar ne kartą. Esu prisiekus mini maisto mylėtoja, todėl negalėjau nepamėginti.

Tortas "Snickers" ir jo puošimas

Eilinį kartą galėčiau skųstis orais, o gal net dar kuo. Arba galėčiau džiūgauti strikynėdama šian bei ten, nes artėja atostogos. Bet nėra kada nei tam, nei anam. Laikas sukasi, o dienos lekia nenumaldomai greit, aš tik lenkiu pirštus ir pati nespėju susivokti, kad rytui buvus jau vakaras atėjo, o va jau ir savaitės pabaiga. Panirau į įvairiausius darbus, į reikalus, nusidavimus virtuvėje, naktinius skaitymus, pasiruošimą atostogoms ir visą kitą. Užsimiršau apie daug ką, o ir čia retokai užsukdavau. Bet laikas grįšti ir pasirodyti, kad ne bambą vartau toj savo virtuvėlėj vakarais, o štai va ir rankoves pasiraitojus kartais ką nuveikiu kitų labui.

Kiaulienos sprandinė kepta folijoje

Vasarojat? Mes taip vasarojam, kad net iš namų baisu koją kelt. Va taip. Įsijautė vasara su saule, kepina taip pietų Vokietijoj, kad maža nepasirodo. Na, bent vakarais išslenkam laukan ir pasidžiaugiam visais šilto oro privalumais. Tuo tarpu ir griliu, ir mažaisiais sodelio darbais (pagaliau sudygo mano bazilikai ir čili pipiriukai!). Pažemuogaujam, padrybsom kur pavėsy su knyga ar į kokį kalną užsikarioblinam. Taip ir slenka mūsų šiltos tingios dienos.

O dar prieš tuos visus didžiuosius karščius, kai vis dar buvo vėsoka, kai vėjelis neleisdavo nusiimti megztinių, jungiau orkaitę ir kepiau kiaulienos sprandinę. Kepiau daug kartų. Visaip. Bet turbūt pats geriausias ir niekad nenuviliantis liks tėčio paprastutis receptas. Neveltui jis sako, kad nei mėsos, nei žuvies visokiais įmantriais prieskoniais gadinti negalima. Taigi jau praėjusios tėčio dienos proga dalinuosi itin paprastu kiaulienos sprandinės kepimo būdu. Mėsa gaunasi minkšta, sultinga, neperkrauta prieskoniais, švelni. Jaučiasi česnako bei petražolių poskoniai.

Kalakutienos kepsneliai su orkaitėje keptomis bulvėmis ir smidrais

Jau senai tokį šventišką savaitgalį turėjau. Jokio atokvėpio ir normalaus nakties miego. Atrodo, kad nuo penktadienio iki šeštadienio diena maišėsi su naktimi. Būna kartais metuose taip. Bet užtai sekmadienis buvo tingiadienis. Iš lovos atsikėliau tik paruošti pietų. Eksperimentuoti toli gražu nebuvo noro, todėl ruošiau tai, ką jau gaminau ne kartą. 

Kalakutieną dievinu lygiai taip pat kaip ir vištieną. Todėl kažkada senai skaitydama įvairius azietiškus, ameriko - azietiškus receptus, pastebėjau, kad mėsa dažnai marinuojama su soja ar sake. Nusprendžiau pamėginti kažką tokio ir aš. Norėjosi skanios minkštos liesos mėsytės. Ir gavosi. Tik ją reikia kepti ant aukštos ugnies, kad vidus nespėtų išdžiūti. Šį receptą naudoju iki šiol.

Kroatiškos ridikėlių salotos

Šiais metais pasidariau prisiekusi ridikėlių gerbėja, seniau buvau visiška jų nevalgytoja, Taip, skoniai keičiasi. Todėl mano šaldytuve pastaruoju metu tikras ridikėlių daržas. Ne kitaip. Aš juos visur - su suvožtiniais, prie mėsos, žuvies, į salotas ar net vienus. O šiandien dar ir šį paprastų ir skaniai rūgštelėjusių salotų receptą atradau.

Sako salotos kroatiškos (Salata od Rotkvica). Turiu buvusią kolegę kroatę, užkietėjusi virtuvės ponia. Reiks prie progos pasiteirauti. Bet kol aš ką nors sužinosiu, dalinuosi atradimu, nes dar sezonas šio rausvo džiaugsmo.

Pica su bresaola ir gražgarstėmis

Sako mokykis iš kito klaidų. Bet mes, manau, pasimokome geriausia iš savo. Ir kaip gi kitaip, jei ne pats nagus nudegęs žinosi, kaip skauda. O skaudėjo ką nors ojėj kiek kartų. Taip turi būti, tobulėkim. Tobulėju ir aš. Jei ne naujai iškeptos mamos vaidmenyje, kalbų mokymosi kelyje, ateities planų sudarymuose, bendravime, bet ir virtuvėje. Ten tobulinuos vos ne kasdien. Visų pirma - reikia, o antra (geriausia) - noriu. Norius, nes įdomu, nes teikia jausmą, kad vis kažko mokaus, kad eksperimentuoju ir džiazuoju. O jei dar kam namie ir nuotaiką pakelia, ko ne smagumas?

Keturių siūrių daugiaryžis (risotto)

Taigi, žadėjau pasidalinti keliais šios savaitės receptais. Šiandiena atėjo eilė daugiaryžiui. Šis patiekalas patiks visiems prisiekusiems sūrio mylėtojams. Toks mūsų namuose yra mb, praktiškai nei dienos be sūrio. Na, bet jis taip užaugo ir kitaip nė neįsivaizduoja turbūt. O aš..aš tik prieš nepilnus metus pripratau prie visos tos sūrių gausos namie. O ir prie pačių sūriu, kurių vis norisi dažniau ir dažniau.

Tagliatelle su žirneliais ir kumpiu

Va ir baigėsi keturios išeiginės, kurios buvo pilnos bendravimo, pagardinto skaniu maistu ir keliomis išvykomis. Viskas būtų šaunu ir gerai, nes net lietus mūsų neišgąsdino. Bet šiandien atsikėlę, tarp kita ko tik antroje dienos pusėję, pirmiausia pasakėm - basta mėsai! Darome nedidukę pertraukėlę. Buvo skanu, gera, malonu. Bet reikia pailsinti mūsų virškinimo varikliukus, todėl skelbiame savaitę be mėsos. Na gerai, su maža išimtimi, truputi kumpio ar šoninės bus galima, nes dažnas mūsų mėgiamas receptas be jų nelabai nelabai.. Tik tiek, tik truputis rūkytos mėsytės, šimtas ar truputis daugiau gramų per dieną. Na, juk mes ne vegetarai, teisinamės. 

Švediški mėsos kukuliai/ kotletai

Laikas stoti į vėžias ir žingsniuoti toliau per savaitę, kad ir kaip skaudėtų galvas ar skrandukus po svenčių. O po jų net ir virtuvėje nesinori ilgai sukiotis. Todėl griebiau šį papastą receptėlį ir pamaloninau namiškius lengvais pietumis. 

Šių kotletukų/kukulaičių receptų internete pilna, jie išties labai populiarūs. Lietuvoje gaminame ir mes kotletus, dažniausiai žymiai didesnius, iš kiaulienos, su žaliu svogūnu ir kitu padažu ar net be jo. O šie mažučiai purūs kukulaičiai tirštame padaže patiks net vaikams.