Kartais pagalvoju, kad virtuvė ir sporto salė labai susijusios. Žinot, visi minkymai, kočiojimai, smulkinimai, plakimai ir kiti nusidavimai reikalauja nemažiau jėgų nei treniruotė salėje. Leidžiu sau tai sakyti, nes nei sportas nei nusidavimai virtuvėje man ne svetimi dalykai. Ir jei ne ragavimai vieno ar kito padažo, šio ar kito patiekalo, ar va dar kokio deserto - būtume manekenės, nužengusios nuo virtuvės podiumo. Ha ha!
Turbūt visi žino liaudies išmintį "pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui". Pati iš dalies tai praktikuoju. Mėgstu išmėginti kokį naują receptą, tačiau ne visada apskaičiuoju kiekius ir maisto, taip sakant, būna kiek per daug... Tokiu atveju privaloma dalintis su draugais, kaimynais, tėvais ar bet kuo, ką tai galėtų pradžiuginti. Ir pati mažiau "smaguriauji" ir aplinkiniai patenkinti, ar kas gali būti geriau!
