Semifreddo al Torrone

Kūčia, Kūčia ateina! Ir visi dar sukasi dovanų ir lempučių svaiguly. Ir perka, ir neša, ir slepia, kad nustebintų, kad pradžiugintų, ir tikis, kad gaus bent ką..gražaus, širdžiai mielo. Ruošia, maišo, kepa, kočioja, ragauja, verda. Namai pilni kvapų.. Ar tai švenčių nuotaika? Šiais metais maniškė kažkur pabėgus. Bet tai ne tragedija. Ir ne Grinšas tai. Visgi namai vistik pilni kvapų!

Vakar išbandžiau itališką desertą Semifreddo. Mano išbandytoji versija vadinasi Semifreddo al Torrone. Manau derėtų nušviesti kas tai per daiktas, nes ir pati iki praėjusios savaitės neturėjau žalio supratimo. Semifreddo - tai pusiau šaldytas itališkas desertas, kurio konstinencija šiek tiek primena šaldytus putėsius ar jogurtą.

Abrikosinės žvaigždutės su kardamonu

Vokietijoje po truputį statosi Kalėdinės mugės, kai kur jos jau atidaromos. Miestai miesteliai puošiasi lemputėmis, nedidukais mediniais nameliais, visi po truputi tyliai ramiai ruošiasi. Kad ir lauke dar nėra taip šalta, bet nori ar ne, pradedi užuosti šventes. Tas kvapas pats tave susiranda atnešdamas šią nuojautą. 

Nors mintys dar sklando rudens laikotarpyje ir darbuose, visgi neatsispyrusi tai šventiniai nuojautai, nusprendžiau išmėginti pirmą kalėdinių sausainių receptą. Dar praėjusiais metais iš pagyvenusios kroatės kolegės (užkietėjusi kepėja) gavau jos jau daug kartų nučiupinėtą vokišką Kalėdinių kepinių knygą. Ši dovanėlė išties mane pradžiugino, net labiau nei kokia naujutėlaitė knyga. 

Pica Capricciosa (nuo A iki Z)

Sekmadienį nuo pat ankstaus ryto su knyga įslinkau į virtuvę, išslinkau tik vakare. Pusryčių sumuštiniai, mieliniai blynai, Tinginys ir vakarą vainikavusi pica. Sakyčiau nuodėmingai kaloringas sekmadienis buvo.. O šį kart plačiau apie picą. Nedažnas maistas mano racione ji, bet jei jau valgau, tai noris kokybės. Šaldytos iš parduotuvės, greito maisto užkandinių ir kitų "smagesnių" vietų man visad buvo ne prie širdies. Storas guminis padas, kečupas.. neskamba nei viliojančiai, nei skaniai. Todėl nuo to laiko, kai pabandžiau kepti picą namie, ten dažniausiai ją ir tevalgau (neskaitant puikių plonapadžių picų italų restoranėliuose). Picos pado receptą kažkada senai radau viename lietuviškame bloge (žiūrėti apačioje), truputėlį pritaikiau pagal save ir naudoju jį iki šiolei. Kol kas niekuomet nenuvylė. Didžiausias džiaugsmas buvo sulaukti gero žodžio iš italo, kad ji išties buona!

Daugiaryžis (risotto) su radicchio ir itališkomis dešrelėmis

Šiandien teko susipažinti su dar vienu nauju daugiaryžio receptu Risotto alla birra con radicchio e salsiccia. Norint išversti pavadinimą susidūriau su keliomis problemomis. Visų pirma žodis  radicchio dažnai į lietuvių kalbą neverčiamas, kiek pastebėjau ir kai kurie restoranai savo meniu jį taip ir įvardina. Bet kiek paieškojus radau ir lietuvišką atitikmenį - itališkoji trūkažolė/ itališkoji cikorija. Kad ir kaip dievinu lietuvių kalbą, šiuo atveju lieku prie neversto pavadinimo. Salsiccia - tai būtų itališka dešrelė (dažniausiai gaminama iš kiaulienos). Kuo jos išskirtinės? Joms pikantišką skonį duoda naudojami prieskoniai, tokie kaip pankolis, kalendra, anyžis, muskatas, česnakas, taip pat raudonas vynas ar medus. Atskiri regionai gamina kiek skirtingai.  Taigi lietuviškai skambėtų taip Daugiaryžis su alumi, trūkažole ir itališkomis dešrelėmis.

Troškintos įdarytos paprikos

Receptas senas ir daug kam žinomas. Bet privalau jį įsirašyti į užrašus, kaip vieną mėgiamiausių.