Sekmadienį
nuo pat ankstaus ryto su knyga įslinkau į virtuvę, išslinkau tik vakare.
Pusryčių sumuštiniai, mieliniai blynai, Tinginys ir vakarą
vainikavusi pica. Sakyčiau nuodėmingai kaloringas sekmadienis buvo.. O šį kart
plačiau apie picą. Nedažnas maistas mano racione ji, bet jei jau valgau, tai
noris kokybės. Šaldytos iš parduotuvės, greito maisto užkandinių ir kitų
"smagesnių" vietų man visad buvo ne prie širdies. Storas guminis
padas, kečupas.. neskamba nei viliojančiai, nei skaniai. Todėl nuo to laiko,
kai pabandžiau kepti picą namie, ten dažniausiai ją ir tevalgau (neskaitant puikių plonapadžių picų italų restoranėliuose). Picos pado
receptą kažkada senai radau viename lietuviškame bloge (žiūrėti apačioje), truputėlį pritaikiau
pagal save ir naudoju jį iki šiolei. Kol kas niekuomet nenuvylė. Didžiausias
džiaugsmas buvo sulaukti gero žodžio iš italo, kad ji išties buona!
Jei picą
gaminsite tą pačią dieną – tešlą kildinkite šilčiausioje namų vietoje. Bet
geriausia ją pasiruošti iš vakaro ir kildinti šaldytuve. Tuomet tešla kyla
lėtai ir būna pilna oro burbuliukų.
Dažniausiai gaminu dvi picas - pica Margherita, Capricciosa arba keturių sūrių. Kadangi picą Margherita ir keturių sūrių picas žino beveik kiekvienas, tai pasidalinsiu kiek rečiau gaminamos Capricciosa receptu. Viena skaniausių picų! Bet pradėkim nuo pradžių..
Picos
padas (2 picoms)
550 gr.
miltų
350 ml.
šilto vandens
1 a. š.
cukraus
1/2 a. š.
druskos
8 - 9 gr.
sausų mielių
3 v. š.
alyvuogių aliejaus
Vandenį
(geriausia ne iš čiaupo) pašildome, kol jis bus drungnas, bet jokiu būdu ne
karštas, nes kitaip mielės taps nebe "aktyvios". Į atskirą indą
supilame mieles, cukrų bei šiltą vandenį ir paliekame penkioms minutėms, kol
mielės išsivaikščios. Tuo tarpu kitame inde iš persijotų miltų padarome
"vulkaną" ir jo viduryje duobutę. Ten supilame druską, du
valgomuosius šaukštus aliejaus ir jau vandenyje išsivaikščiojusias mieles.
Kantriai minkome tešlą, kol nebelips prie rankų. Tešla turi būti minkšta ir
tąsi, todėl nepersistenkite dėti papildomai miltų. Likusiu aliejumi ištepame
indą, kuriame kils tešla, uždengiame švariu rankšluosčiu ir paliekame maždaug
dviem valandom. Tiek laiko užtenka, kad tešla iškiltų (arba, kaip jau minėjau,
dedame į šaldytuvą). Kol tešla „auga“, pasiruošiame padažą picos padui.
Pomidorų padažas
3 - 4
didelių pomidorų
1
didelio svogūno
3
skiltelių česnako
raudonėlio
druskos
pipirų
Gaminimo eiga
Jei
neturite laiko gaminti naminį pomidorų padažą, galite naudoti kitas
alternatyvas – jau paruoštus padažus (specialiai picoms skirtus). Tik labai
prašau - NE kečupą ir ne tą saldų pirktinį a
le pomidorų padažą. Visgi su naminiu pica gaunasi skaniausia. Taigi,
arbatinyje užviriname vandenį ir užpilame juo pomidorus, paliekame penkioms
minutėms. Nupilame vandenį ir nulupame nuo pomidorų odeles. Jų mums nebereikės.
Pomidorus susmulkiname (alternatyva – nusipirkti jau paruoštus konservuotus
pomidorus be odelės). Svogūnus ir česnakus nulupę stambiai supjaustome. Į
įkaitintą keptuvę pilame kelis šaukštus alyvuogių aliejaus, dedame svogūnus ir
česnakus, gerai juos apkepiname ir išimame lauk. Mums bus reikalingas jau šiokį
tokį skonį įgavęs aliejus. Į jį sukrečiame pjaustytus pomidorus ir pakaitiname kokias 5 - 10 minučių. Paskaniname ją druska, pipirais bei
raudonėliu. Raudonėlio galite dėti daugiau, jis suteikia puikų skonį picai.
Leiskite paruoštam padažui atvėsti. Šiek tiek pravėsusį padažą galite sumalti su blenderiu, tuomet jis įgaus tikro padažo konsistenciją.
Pica Capricciosa
mozzarellos sūrio
itališko virto (cotto) Parmos kumpio (galima keisti kitu)
pievagrybių (dažniausiai naudoju marinuotus, tinka ir žali)
artišokų aliejuje
juodų alyvuogių be kauliukų
Gaminimo eiga
Kai tešla pakyla, daliname ją į dvi dalis (jei turite didžiulę skardą, galite kepti vieną), miltuotomis rankomis dar truputi ją paminkome, šiek tiek "ištampome", dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą ir minkydami pirštais suformuojame picos padą. Nekočiokite, taip tešloje liks daugiau oro burbulų. Padedame blėką į šoną, leisdami tešlai dar šiek tiek pakilti ir tuo metu pasiruošiame visus picos ingredientus. Kai viskas paruošta, tepame ant picos pado pomidorų padažą ir dedame į 250 laipsnių įkaitintą orkaitę 10 minučių. Tuomet traukiame lauk, sudedame visus ingredientus ir pašauname dar 10 minučių, t.y. kol viskas gražiai apkepa ir sūris išsilydo.
Sveiki, o būtina pirma kepti tik su padažu, o vėliau su visais kitais priedais?
AtsakytiPanaikintiVisų pirma atsiprašau, kad ilgai užtrukau su atsakymu. Geriausia kepti pirma su padažu, o tik vėliau su kitais priedais todėl, kad padui reikia daugiau laiko, kad jis būtų gerai iškepęs, o sūriui, alyvuogėms ar kitokiems ingridientams pakanka dešimties minučių :)
AtsakytiPanaikinti