Švediški mėsos kukuliai/ kotletai

Laikas stoti į vėžias ir žingsniuoti toliau per savaitę, kad ir kaip skaudėtų galvas ar skrandukus po svenčių. O po jų net ir virtuvėje nesinori ilgai sukiotis. Todėl griebiau šį papastą receptėlį ir pamaloninau namiškius lengvais pietumis. 

Šių kotletukų/kukulaičių receptų internete pilna, jie išties labai populiarūs. Lietuvoje gaminame ir mes kotletus, dažniausiai žymiai didesnius, iš kiaulienos, su žaliu svogūnu ir kitu padažu ar net be jo. O šie mažučiai purūs kukulaičiai tirštame padaže patiks net vaikams. 

Kiaušiniai marginti vašku

Gyvenimas ritasi kartais kažkokia keista vaga. Tokia banguota, bet tuo pačiu lyg ir iš anksto suarta. Likimu to nepavadinsi. Greičiau mes patys savo spendimais vairuojam tą arklą, o priekyje kažkas jį traukia. Taip aš vis ieškau atsakymų į daugelį klausimų. Bet jie dažnai taip ir lieka neatsakyti, nei manęs pačios, nei kitų. Turbūt taip ir liks. Tik kartais norisi bent jau pamiršti tuos klausimus ir gyventi čia ir dabar. Tiesiog, paprastai. 

Artėja dar viena šventė. Vokietijos pietai jau nuo rytojaus atostogauja. Keturios dienos. O man kažkaip vis vien. Šie metai nenutrūkstančios atostogos. Bet kiaušinių kada marginti laiko nebus, teks pasimėgauti šokoladiniais ir likusiais prisiminimais iš praėjusių metų. O praėjusiais metais pirmą kartą marginome juos vašku. Jei turite laiko šiemet ir dar to nemėginote, būtinai išmėginkite su draugais ar šeimos nariais. Labai smagus ir kūrybingas dalykas!

Smidrai su kumpiu ir kietuoju sūriu

Hohoho. Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. O paskutinis buvo mano kompiuteris, kuris, mano manymu, suprunkštė savo paskutiniąją. Na, bet negali pykti, penki metai tarnystės. O man laikas pagerbt jį, paskelbt kelias ramybės savaites ir pasinerti į kitus darbus. Savaime suprantama dalis jų sukasi kažur virtuvėje, tarp visų rakandų, kvapų, atradimų bei praradimų. 

O jūs tikiuosi gyvenat džiugesnėse nuotaikose, juk pavasaris už langų. Pas mus jau vos ne vasara. Ir taip gera, taip gera. Galima pradėti džiaugtis ne tik šviežesniu oru, bet ir maistu. Vokietijoje prasidėjo vadinamųjų smidrų (vok. Spargel ) sezonas, kur tik pasisuksi, ten stalai nukrauti. O aš tik pernai metais pirmą kart jų paragavau. Na, žinot, skonio reikalas, bet man patiko. Gal ne iš pirmo karto, bet taip buvo ir su alyvuogėmis, ir su pelėsiniu sūriu ir su kitais, mūsų šiauriniam kraujui neįprastais, produktais.