Savaitgalio turgus Tübingen'e

Snaudžiu, lietus barbena į langą, mažylė miega, namie tylu. Snaudžiu. Blakstienos jau liečia klavetūrą, bandau atsitiesti. Mylimas ruduo kartu su šiadienine prieblanda sūpuoja mane. Vėl snaudžiu. Ei, pakaks. Keliuos ir lėtai žingsniuoju į virtuvę, kavos. Po valandėlės jau dirbu it bitutė. Ne tik dėl kavos, dar keli skaitiniai ir aš jau įkvėpta bei pakylėta bandau kažką konstruoti virtuvėje. Nieko tobulo, bet visai skanaus.

Vokiški jautienos suktinukai

Rytais ir vakarais oras persipildęs gaivaus vėjo ir šąlančios žemės kvapais. Nupurto šaltukas, akys prisimerkia, rankos sulenda į kišenes. O perpiet paltai ir švarkai nukrenta saulės prašomi. Susisuku į frotinį chalatą, parsinešu gaivos pilnus skalbinius, užsikaičiu arbatos. Taip ateina ruduo. Metų laikų pasikeitimas vienas gražiausių vyksmų.

Mantova ir tortelli su moliūgų įdaru

Šią vasarą nemažai teko pakeliauti po Italiją, per tris savaites pamatėme iš ties daug. Orai mus lepino, o ir atstumai nebuvo neįveikiami. Kadangi už langų jau ruduo, pabandysiu vis dar pašildyti jus saulės šiluma, vasaros kąsneliais ir jaukiais prisiminimais. Po truputį, dar ir po receptėlį vis pridėdama. 

Kaip tik grįžtant iš Italijos Vokietijoje sustojome pakelėje nusipirkti moliūgų, labai patogu. Čia dažnai galima pamatyti pakeles jais tvarkingai nukrautas, tiesiog išsirenki tau patikusią rūšį, dydį, įmeti pinigėlius į kasą ir keliauji toliau. Jokių prekeivių, jokių prižiūrėtojų. Viskas guli ant tavo sąžinės, sumokėjai teisingai ar ne.  Išsirinkom vienus iš didesnių, susimokėjom ir patraukėm namo išsikraut lagaminų.

Trijų pomidorų pasta su kedro riešutais

Užuodžiu atostogas. Dar pora dienų ir hasta la vista Vokietija. Keliausim pažint kitų kraštų, kai kam gimtų, kai kam naujų. Todėl trumpam dingsiu ir iš savo mažosios virtuvėlės. Bet poilsis ir nuo jos į naudą. Tikiuos parsivežti naujų idėjų, šviežių minčių, truputi saulės ir gaivos. Ir tuomet vėl džiuginsiu namiškius maistu. Šiek tiek rudenėjančiu jau, bet su pilnu įkvėpimo. 

O vat dar kol nepabėgau, dalinuosi parėjusią savaitę išbandytu puikiu pastos receptu. Senai jis mano must do sąrašėlyje gulėjo, net pamiršus buvau. Ir va, beraudonuojantys pomidorai ant palangės man priminė apie jį. Tai lyg šioks toks patobulintas pastos su pomidorais ir alyvuogėmis receptas. Mums labai labai patiko. Paprastume slypi skanumynai. 

Trupininis pyragas su gervuogėmis

Mūsų miestelyje Vokietijoje pakelės (ir ne tik) juoduoja nuo gervuogių. Ir niekam, kaip suprantu, jos nerūpi. Kaip ir trešnės. Kiek praeidavau kur medžiai lūžo nuo prisirpusių uogų ir niekas nesivargino jų skint. Nors turgelis buvo pilnas prekiautojų, o ir perkančiųjų nemažai. Nesuprasi. Ar tinginystė, ar jie tiesiog neturi kada, o gal nelabai turi tokių tradicijų kladžiot ieškant uogų.

Bet mano tėtis, kai neturi ką veikti, užsiima uogavimu ir ta proga vakar gavau šviežių gervuogių. Gervuogės nėra tos uogos, kurias puolu valgyti iškart nuskintas. Jos man skaniausios su trupučiu cukraus, pyrage, vaisių kokteilyje, putėsiuose ir panašiai. Todėl iškart iškilo klausimas, o ką man su jom daryti. Ir visai vakare prisiminiau seną gerą, kaimo pečių primenantį, Trupiniuotį. Tad mečiau visus darbus ir nulėkiau į virtuvę. Kol tešla šalo kameroje, iš gervuogių išsiviriau uogienę. Pyragą paragavu tik šiandien ryte, jau gerai atvėsusį, su arbata. Pasakiška, o ir prisiminimų tuntas grįžo.