Trupininis pyragas su gervuogėmis

Mūsų miestelyje Vokietijoje pakelės (ir ne tik) juoduoja nuo gervuogių. Ir niekam, kaip suprantu, jos nerūpi. Kaip ir trešnės. Kiek praeidavau kur medžiai lūžo nuo prisirpusių uogų ir niekas nesivargino jų skint. Nors turgelis buvo pilnas prekiautojų, o ir perkančiųjų nemažai. Nesuprasi. Ar tinginystė, ar jie tiesiog neturi kada, o gal nelabai turi tokių tradicijų kladžiot ieškant uogų.

Bet mano tėtis, kai neturi ką veikti, užsiima uogavimu ir ta proga vakar gavau šviežių gervuogių. Gervuogės nėra tos uogos, kurias puolu valgyti iškart nuskintas. Jos man skaniausios su trupučiu cukraus, pyrage, vaisių kokteilyje, putėsiuose ir panašiai. Todėl iškart iškilo klausimas, o ką man su jom daryti. Ir visai vakare prisiminiau seną gerą, kaimo pečių primenantį, Trupiniuotį. Tad mečiau visus darbus ir nulėkiau į virtuvę. Kol tešla šalo kameroje, iš gervuogių išsiviriau uogienę. Pyragą paragavu tik šiandien ryte, jau gerai atvėsusį, su arbata. Pasakiška, o ir prisiminimų tuntas grįžo.

Gnocchetti (be miltų)

Kas įkvėpia jus? 

Sėdžiu naktyje ir ieškau įkvėpimo rytui. Mano didžiausi įkvėpėjai tokiu metu fotografijos ir muzika. Dar gali būti koks geras skaitalas, o gal netikėtas pokalbis. Bet visgi..labiausiai mane įkvepia vaizdas. Jis suteikia man pradžią, gali atimti amą, gali pažadinti energijos pliūpsnį, norą, o gal nukelti svajonėms, pažadinti idėjas. O tada garsas. Muzika, be kurios niekur nuo pat gimimo. Ačiū, tėti. Kai visa tai susijungia, gali gautis kažkas gero. Taip dažniausiai yra įkraunamos baterijos kitai dienai.

Tad kol baterija įsikrauna, pasidalinsiu vienu paprastučiu receptėliu. Jį radau kaip visada netikėtai, klaidžiodama instagram ar pinterest, kas ten pamena kur tiksliai, bet jau spėjau pamilt ir gaminsiu dar ne kartą. Esu prisiekus mini maisto mylėtoja, todėl negalėjau nepamėginti.

Tortas "Snickers" ir jo puošimas

Eilinį kartą galėčiau skųstis orais, o gal net dar kuo. Arba galėčiau džiūgauti strikynėdama šian bei ten, nes artėja atostogos. Bet nėra kada nei tam, nei anam. Laikas sukasi, o dienos lekia nenumaldomai greit, aš tik lenkiu pirštus ir pati nespėju susivokti, kad rytui buvus jau vakaras atėjo, o va jau ir savaitės pabaiga. Panirau į įvairiausius darbus, į reikalus, nusidavimus virtuvėje, naktinius skaitymus, pasiruošimą atostogoms ir visą kitą. Užsimiršau apie daug ką, o ir čia retokai užsukdavau. Bet laikas grįšti ir pasirodyti, kad ne bambą vartau toj savo virtuvėlėj vakarais, o štai va ir rankoves pasiraitojus kartais ką nuveikiu kitų labui.

Kiaulienos sprandinė kepta folijoje

Vasarojat? Mes taip vasarojam, kad net iš namų baisu koją kelt. Va taip. Įsijautė vasara su saule, kepina taip pietų Vokietijoj, kad maža nepasirodo. Na, bent vakarais išslenkam laukan ir pasidžiaugiam visais šilto oro privalumais. Tuo tarpu ir griliu, ir mažaisiais sodelio darbais (pagaliau sudygo mano bazilikai ir čili pipiriukai!). Pažemuogaujam, padrybsom kur pavėsy su knyga ar į kokį kalną užsikarioblinam. Taip ir slenka mūsų šiltos tingios dienos.

O dar prieš tuos visus didžiuosius karščius, kai vis dar buvo vėsoka, kai vėjelis neleisdavo nusiimti megztinių, jungiau orkaitę ir kepiau kiaulienos sprandinę. Kepiau daug kartų. Visaip. Bet turbūt pats geriausias ir niekad nenuviliantis liks tėčio paprastutis receptas. Neveltui jis sako, kad nei mėsos, nei žuvies visokiais įmantriais prieskoniais gadinti negalima. Taigi jau praėjusios tėčio dienos proga dalinuosi itin paprastu kiaulienos sprandinės kepimo būdu. Mėsa gaunasi minkšta, sultinga, neperkrauta prieskoniais, švelni. Jaučiasi česnako bei petražolių poskoniai.

Kalakutienos kepsneliai su orkaitėje keptomis bulvėmis ir smidrais

Jau senai tokį šventišką savaitgalį turėjau. Jokio atokvėpio ir normalaus nakties miego. Atrodo, kad nuo penktadienio iki šeštadienio diena maišėsi su naktimi. Būna kartais metuose taip. Bet užtai sekmadienis buvo tingiadienis. Iš lovos atsikėliau tik paruošti pietų. Eksperimentuoti toli gražu nebuvo noro, todėl ruošiau tai, ką jau gaminau ne kartą. 

Kalakutieną dievinu lygiai taip pat kaip ir vištieną. Todėl kažkada senai skaitydama įvairius azietiškus, ameriko - azietiškus receptus, pastebėjau, kad mėsa dažnai marinuojama su soja ar sake. Nusprendžiau pamėginti kažką tokio ir aš. Norėjosi skanios minkštos liesos mėsytės. Ir gavosi. Tik ją reikia kepti ant aukštos ugnies, kad vidus nespėtų išdžiūti. Šį receptą naudoju iki šiol.