Mantova ir tortelli su moliūgų įdaru

Šią vasarą nemažai teko pakeliauti po Italiją, per tris savaites pamatėme iš ties daug. Orai mus lepino, o ir atstumai nebuvo neįveikiami. Kadangi už langų jau ruduo, pabandysiu vis dar pašildyti jus saulės šiluma, vasaros kąsneliais ir jaukiais prisiminimais. Po truputį, dar ir po receptėlį vis pridėdama. 

Kaip tik grįžtant iš Italijos Vokietijoje sustojome pakelėje nusipirkti moliūgų, labai patogu. Čia dažnai galima pamatyti pakeles jais tvarkingai nukrautas, tiesiog išsirenki tau patikusią rūšį, dydį, įmeti pinigėlius į kasą ir keliauji toliau. Jokių prekeivių, jokių prižiūrėtojų. Viskas guli ant tavo sąžinės, sumokėjai teisingai ar ne.  Išsirinkom vienus iš didesnių, susimokėjom ir patraukėm namo išsikraut lagaminų.

Trijų pomidorų pasta su kedro riešutais

Užuodžiu atostogas. Dar pora dienų ir hasta la vista Vokietija. Keliausim pažint kitų kraštų, kai kam gimtų, kai kam naujų. Todėl trumpam dingsiu ir iš savo mažosios virtuvėlės. Bet poilsis ir nuo jos į naudą. Tikiuos parsivežti naujų idėjų, šviežių minčių, truputi saulės ir gaivos. Ir tuomet vėl džiuginsiu namiškius maistu. Šiek tiek rudenėjančiu jau, bet su pilnu įkvėpimo. 

O vat dar kol nepabėgau, dalinuosi parėjusią savaitę išbandytu puikiu pastos receptu. Senai jis mano must do sąrašėlyje gulėjo, net pamiršus buvau. Ir va, beraudonuojantys pomidorai ant palangės man priminė apie jį. Tai lyg šioks toks patobulintas pastos su pomidorais ir alyvuogėmis receptas. Mums labai labai patiko. Paprastume slypi skanumynai. 

Trupininis pyragas su gervuogėmis

Mūsų miestelyje Vokietijoje pakelės (ir ne tik) juoduoja nuo gervuogių. Ir niekam, kaip suprantu, jos nerūpi. Kaip ir trešnės. Kiek praeidavau kur medžiai lūžo nuo prisirpusių uogų ir niekas nesivargino jų skint. Nors turgelis buvo pilnas prekiautojų, o ir perkančiųjų nemažai. Nesuprasi. Ar tinginystė, ar jie tiesiog neturi kada, o gal nelabai turi tokių tradicijų kladžiot ieškant uogų.

Bet mano tėtis, kai neturi ką veikti, užsiima uogavimu ir ta proga vakar gavau šviežių gervuogių. Gervuogės nėra tos uogos, kurias puolu valgyti iškart nuskintas. Jos man skaniausios su trupučiu cukraus, pyrage, vaisių kokteilyje, putėsiuose ir panašiai. Todėl iškart iškilo klausimas, o ką man su jom daryti. Ir visai vakare prisiminiau seną gerą, kaimo pečių primenantį, Trupiniuotį. Tad mečiau visus darbus ir nulėkiau į virtuvę. Kol tešla šalo kameroje, iš gervuogių išsiviriau uogienę. Pyragą paragavu tik šiandien ryte, jau gerai atvėsusį, su arbata. Pasakiška, o ir prisiminimų tuntas grįžo.

Gnocchetti (be miltų)

Kas įkvėpia jus? 

Sėdžiu naktyje ir ieškau įkvėpimo rytui. Mano didžiausi įkvėpėjai tokiu metu fotografijos ir muzika. Dar gali būti koks geras skaitalas, o gal netikėtas pokalbis. Bet visgi..labiausiai mane įkvepia vaizdas. Jis suteikia man pradžią, gali atimti amą, gali pažadinti energijos pliūpsnį, norą, o gal nukelti svajonėms, pažadinti idėjas. O tada garsas. Muzika, be kurios niekur nuo pat gimimo. Ačiū, tėti. Kai visa tai susijungia, gali gautis kažkas gero. Taip dažniausiai yra įkraunamos baterijos kitai dienai.

Tad kol baterija įsikrauna, pasidalinsiu vienu paprastučiu receptėliu. Jį radau kaip visada netikėtai, klaidžiodama instagram ar pinterest, kas ten pamena kur tiksliai, bet jau spėjau pamilt ir gaminsiu dar ne kartą. Esu prisiekus mini maisto mylėtoja, todėl negalėjau nepamėginti.

Tortas "Snickers" ir jo puošimas

Eilinį kartą galėčiau skųstis orais, o gal net dar kuo. Arba galėčiau džiūgauti strikynėdama šian bei ten, nes artėja atostogos. Bet nėra kada nei tam, nei anam. Laikas sukasi, o dienos lekia nenumaldomai greit, aš tik lenkiu pirštus ir pati nespėju susivokti, kad rytui buvus jau vakaras atėjo, o va jau ir savaitės pabaiga. Panirau į įvairiausius darbus, į reikalus, nusidavimus virtuvėje, naktinius skaitymus, pasiruošimą atostogoms ir visą kitą. Užsimiršau apie daug ką, o ir čia retokai užsukdavau. Bet laikas grįšti ir pasirodyti, kad ne bambą vartau toj savo virtuvėlėj vakarais, o štai va ir rankoves pasiraitojus kartais ką nuveikiu kitų labui.