2014 m. rugpjūčio 5 d., antradienis

Trijų pomidorų pasta su kedro riešutais

Užuodžiu atostogas. Dar pora dienų ir hasta la vista Vokietija. Keliausim pažint kitų kraštų, kai kam gimtų, kai kam naujų. Todėl trumpam dingsiu ir iš savo mažosios virtuvėlės. Bet poilsis ir nuo jos į naudą. Tikiuos parsivežti naujų idėjų, šviežių minčių, truputi saulės ir gaivos. Ir tuomet vėl džiuginsiu namiškius maistu. Šiek tiek rudenėjančiu jau, bet su pilnu įkvėpimo. 

O vat dar kol nepabėgau, dalinuosi parėjusią savaitę išbandytu puikiu pastos receptu. Senai jis mano must do sąrašėlyje gulėjo, net pamiršus buvau. Ir va, beraudonuojantys pomidorai ant palangės man priminė apie jį. Tai lyg šioks toks patobulintas pastos su pomidorais ir alyvuogėmis receptas. Mums labai labai patiko. Paprastume slypi skanumynai. 

2014 m. liepos 29 d., antradienis

Trupininis pyragas su gervuogėmis

Mūsų miestelyje Vokietijoje pakelės (ir ne tik) juoduoja nuo gervuogių. Ir niekam, kaip suprantu, jos nerūpi. Kaip ir trešnės. Kiek praeidavau kur medžiai lūžo nuo prisirpusių uogų ir niekas nesivargino jų skint. Nors turgelis buvo pilnas prekiautojų, o ir perkančiųjų nemažai. Nesuprasi. Ar tinginystė, ar jie tiesiog neturi kada, o gal nelabai turi tokių tradicijų kladžiot ieškant uogų.

Bet mano tėtis, kai neturi ką veikti, užsiima uogavimu ir ta proga vakar gavau šviežių gervuogių. Gervuogės nėra tos uogos, kurias puolu valgyti iškart nuskintas. Jos man skaniausios su trupučiu cukraus, pyrage, vaisių kokteilyje, putėsiuose ir panašiai. Todėl iškart iškilo klausimas, o ką man su jom daryti. Ir visai vakare prisiminiau seną gerą, kaimo pečių primenantį, Trupiniuotį. Tad mečiau visus darbus ir nulėkiau į virtuvę. Kol tešla šalo kameroje, iš gervuogių išsiviriau uogienę. Pyragą paragavu tik šiandien ryte, jau gerai atvėsusį, su arbata. Pasakiška, o ir prisiminimų tuntas grįžo.

2014 m. liepos 27 d., sekmadienis

Gnocchetti (be miltų)

Kas įkvėpia jus? 

Sėdžiu naktyje ir ieškau įkvėpimo rytui. Mano didžiausi įkvėpėjai tokiu metu fotografijos ir muzika. Dar gali būti koks geras skaitalas, o gal netikėtas pokalbis. Bet visgi..labiausiai mane įkvepia vaizdas. Jis suteikia man pradžią, gali atimti amą, gali pažadinti energijos pliūpsnį, norą, o gal nukelti svajonėms, pažadinti idėjas. O tada garsas. Muzika, be kurios niekur nuo pat gimimo. Ačiū, tėti. Kai visa tai susijungia, gali gautis kažkas gero. Taip dažniausiai yra įkraunamos baterijos kitai dienai.

Tad kol baterija įsikrauna, pasidalinsiu vienu paprastučiu receptėliu. Jį radau kaip visada netikėtai, klaidžiodama instagram ar pinterest, kas ten pamena kur tiksliai, bet jau spėjau pamilt ir gaminsiu dar ne kartą. Esu prisiekus mini maisto mylėtoja, todėl negalėjau nepamėginti.

2014 m. liepos 24 d., ketvirtadienis

Tortas "Snickers" ir jo puošimas

Eilinį kartą galėčiau skųstis orais, o gal net dar kuo. Arba galėčiau džiūgauti strikynėdama šian bei ten, nes artėja atostogos. Bet nėra kada nei tam, nei anam. Laikas sukasi, o dienos lekia nenumaldomai greit, aš tik lenkiu pirštus ir pati nespėju susivokti, kad rytui buvus jau vakaras atėjo, o va jau ir savaitės pabaiga. Panirau į įvairiausius darbus, į reikalus, nusidavimus virtuvėje, naktinius skaitymus, pasiruošimą atostogoms ir visą kitą. Užsimiršau apie daug ką, o ir čia retokai užsukdavau. Bet laikas grįšti ir pasirodyti, kad ne bambą vartau toj savo virtuvėlėj vakarais, o štai va ir rankoves pasiraitojus kartais ką nuveikiu kitų labui.

2014 m. birželio 11 d., trečiadienis

Kiaulienos sprandinė kepta folijoje

Vasarojat? Mes taip vasarojam, kad net iš namų baisu koją kelt. Va taip. Įsijautė vasara su saule, kepina taip pietų Vokietijoj, kad maža nepasirodo. Na, bent vakarais išslenkam laukan ir pasidžiaugiam visais šilto oro privalumais. Tuo tarpu ir griliu, ir mažaisiais sodelio darbais (pagaliau sudygo mano bazilikai ir čili pipiriukai!). Pažemuogaujam, padrybsom kur pavėsy su knyga ar į kokį kalną užsikarioblinam. Taip ir slenka mūsų šiltos tingios dienos.
O dar prieš tuos visus didžiuosius karščius, kai vis dar buvo vėsoka, kai vėjelis neleisdavo nusiimti megztinių, jungiau orkaitę ir kepiau kiaulienos sprandinę. Kepiau daug kartų. Visaip. Bet turbūt pats geriausias ir niekad nenuviliantis liks tėčio paprastutis receptas. Neveltui jis sako, kad nei mėsos, nei žuvies visokiais įmantriais prieskoniais gadinti negalima. Taigi jau praėjusios tėčio dienos proga dalinuosi itin paprastu kiaulienos sprandinės kepimo būdu. Mėsa gaunasi minkšta, sultinga, neperkrauta prieskoniais, švelni. Jaučiasi česnako bei petražolių poskoniai.